Antai, Vilniuje, kur kainos auga sparčiausiai, būsto įperkamumas yra žemiau istorinio vidurkio ir yra žemiausias tarp Baltijos sostinių. Nepaisant to, Lietuvos sostinės pirkėjai, lyginant su Rygos ir Talino, būstą įsigyti skuba daugiausiai.

Nepajėgdami įpirkti naujos sparčiai brangstančių naujos statybos butų, gyventojai aktyviau dairosi pigesnio ir lengviau įperkamo senos statybos būsto.

Ekonomistų nuomone, būsto pardavimus šiuo metu galimai augina stiprėjantys lūkesčiai dėl tolimesnio kainų augimo, kurį gali paskatinti ir kitais metais išlaisvinti pensijoms taupyti pinigai.

Šluoja, nors brangsta

Nekilnojamojo turto agentūros «Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI), fiksuojantis butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), rodo, kad bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn. augo 7,2 proc.

Liepos mėn. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4 proc., 1,7 proc., 0,7 proc., 0,3 proc. ir 0,1 proc. ir vidutinė kv. m kaina sudarė 2780 eurų, 1959 eurus, 1828 eurus, 1216 eurų ir 1194 eurus.

Per metus (liepos mėn. lyginant su praėjusių metų liepa) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,3 proc., Kaune – 9,4 proc., Klaipėdoje – 7,3 proc., Šiauliuose – 7,5 proc. ir Panevėžyje – 7,6 proc.

Naujausi rinkos duomenys rodo, kad šalies būsto rinkos atsigavimo tempas nelėtėja. Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje užfiksuotas didžiausias būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius nuo 2021 m. pabaigos. Registrų centro duomenimis, šių metų liepą šalyje namų įsigyta 17 proc. daugiau, o butų – net 35 proc. daugiau nei tą patį mėn. 2024–aisiais.

Ieško pigesnio būsto

Fiksuojamas spartus būsto rinkos atsigavimas turėjo įtakos ir kainų augimo tempui: 2024 m. pabaigoje metinis butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose siekė 3,6 proc., o šių metų liepą jis jau dvigubai didesnis ir siekė 7,2 proc. Tai didžiausias metinis augimas nuo 2023 m. birželio.

„Spartesnis butų brangimas stebimas visuose šalies didmiesčiuose, tačiau šiais metais išsiskiria Kauno miesto būsto rinka. Čia butų kainos pradėjo sparčiau augti nuo šių metų kovo mėnesio ir liepą metinis kainų augimas jau viršijo 9 proc.

Didžiausias kainų pokytis šiame mieste yra fiksuojamas senos statybos būsto segmente gyvenamuosiuose rajonuose. Tai rodo, kad kylant bendram kainų lygiui pirkėjai ieško pigesnio ir lengviau įperkamo būsto“, – sako „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

„Nepaisant didelio neparduotų butų skaičiaus pirminėje rinkoje, dėl vis dar žemo įperkamumo, gyventojų dėmesys dažnai krypsta į antrinę rinką, tad čia pamažu matome ir didesnį spaudimą kainoms. Registrų Centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, naujų būstų kaina per metus Vilniuje augo apie 3 proc., tuo metu senesnės statybos – maždaug 8 proc.“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Panašios tendencijos matomos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei Baltijos valstybių sostinėse – sunkiai įperkama pirminė rinka lemia gerokai aktyvesnę antrinę rinką.

Prastėja galimybės įsigyti

„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti kiek mažesnius nei 63 kv. m. dydžio butus – per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo 1 kvadratiniu metru.

aune augimas buvo panašus, o gyventojų įperkamumas čia išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir siekia 93 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti kiek mažesnius, apie 91 kv. m. dydžio būstus.

Nepaisant gerėjančio įperkamumo, ekonomistai pripažįsta, kad bent kol kas gyventojų galimybės įsigyti būstą išliks prastesnės nei ilgalaikis istorinis vidurkis.

„Būsto rinkoje vis dar tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebime itin išaugusį rezervacijų bei sandorių skaičių. Visgi, dėl vis dar pakankamai žemo būsto įperkamumo, gyventojai neretai yra priversti koreguoti savo norus – pavyzdžiui, rinktis senesnės statybos būstus.

Skaičiuojame, kad senesnės statybos būstai šiuo metu sudaro apie 70 proc. visų sandorių. Palyginimui, 2021 metais tokie sandoriai sudarė apie 50 proc. Negana to, gyventojai dažnai priversti rinktis ir mažesnius ar toliau nuo centro nutolusius būstus.

Prie šių tendencijų prisideda ir gyventojų lūkesčiai, kad NT rinkoje kitais metais bus dar daugiau pirkėjų – o tai taip pat skatina ir paklausą, ir kainų augimą“ – komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Būsto įperkamumas Vilniuje išlieka žemiausias tarp Baltijos valstybių. Taline gyventojai vidutiniškai gali įpirkti kiek daugiau nei 68 kv. m., o Rygoje, dėl itin didelio senų ir nerenovuotų daugiabučių skaičiaus, net 107 k .m. Nors įperkamumas Vilniuje ir mažiausias, sostinės pirkėjai būstą įsigyti skuba daugiausiai.

Kiek uždirba iš nuomos

Nors sparčiai brangstančius naujus butus galimai daugiausia įsigyja ne juos gyventi ketinantys žmonės, o investuotojai, jų potencialios pajamos iš būsto nuomos pastaruoju metu yra žemesnė už istorinį vidurkį.

„Swedbank“ skaičiuojama nuomos grąža visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose išlieka žemesnė nei istorinis vidurkis. Šis rodiklis parodo, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 4,7 proc., Kaune apie 5,5 proc., o Klaipėdoje – apie 5,7 procento.

„Dabartinė nuomos grąža Vilniuje ir Kaune išlieka maždaug procentiniu punktu mažesnė už istorinį vidurkį ir net sumažėjus palūkanoms nėra labai patraukli. Vis tik panašu, kad ne nuomos grąža šiuo metu yra lemiantis veiksnys investuoti į būstą. Rinkoje stiprėja lūkesčiai dėl tolimesnio kainų augimo, kurį gali paskatinti ir kitais metais išlaisvinti pensijoms taupyti pinigai“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.