Simona Viltrakytė
Imdami būsto paskolą įprastai galime rinktis iš dviejų palūkanų normų rūšių: kintamų ir terminuotai nekintamų palūkanų. Tačiau nuo gegužės 1-osios dėl būsto paskolos besikreipiantiems gyventojams bankai privalės pateikti pasiūlymus tiek su kintamomis, tiek su fiksuotomis palūkanomis.
Siūlys du variantus
Siūlys du variantus Nustatyti tokį įpareigojimą finansų įstaigoms pasiūlė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Iniciatyvos rengėjai aiškino, kad Lietuvoje susidarė fiksuotų palūkanų normų produkto būsto kreditavimo rinkoje trūkumas, nes kredito davėjai vartotojams nesiūlo fiksuotosios palūkanos normos arba siūlo labai neaktyviai.
Kad išsisuktų nuo skolos bankui, atsisakė net palikimo, tačiau gudrią schemą sulipdę sesuo ir brolis nieko nepešė Naują mokestį vadina R. Žemaitaičio šantažu premjerui ir ragina gelbėtis patiems: „Mes jiems nieko neskolingi“ Niekaip nesutaria, kas turi sumokėti velionio paliktą šešiaženklę skolą – pinigų laukiančiai pusei metė rimtus kaltinimus Tuometė finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis ir beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis – taip rizika dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliama paskolų gavėjams.
Todėl dabar prieš sudarydami paskolos sutartį galėsite reikalauti pateikti ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma. Jeigu finansų įstaiga dėl objektyvių priežasčių negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, ji privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent 5 metų laikotarpiu. Kaip rašoma „Kreda“ grupės pranešime žiniasklaidai, finansų institucijos bus įpareigotos klientams pateikti ne šabloninius, o individualiai pritaikytus būsto paskolos pasiūlymus.
Nori apsaugoti permokant
Kaip nurodo Finansų ministerija, šis įpareigojimas atsiras toms finansų įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – didiesiems rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą. Beveik visos suteikiama pastarosiomis, taip visa palūkanų normos padidėjimo rizika perkeliama ant vartotojų pečių. Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos, kad vartotojams atsirastų reali palūkanų rūšies pasirinkimo galimybė“, – yra sakiusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė naujienų agentūrai BNS yra teigusi, kad didieji bankai ir taip siūlo tokias palūkanas, todėl nauja tvarka aktuali tik mažesniem. Negana to, E.Čipkutės teigimu, įpareigojus bankus siūlyti gyventojams būsto paskolas su bent penkeriems metams fiksuotomis palūkanomis, naujiems kitų ES šalių bankams būtų sudėtinga teikti tokias paskolas Lietuvoje. Pasak Lietuvos banko, didžioji dalis Lietuvoje išduotų būsto paskolų mažų palūkanų aplinkoje buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus. Dėl to tokie paskolų turėtojai labai greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja. Tuo tarpu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgesniam nei metų terminui. Lietuvos banko duomenimis, iki šiol Lietuvoje būsto paskolos su fiksuota palūkanų norma vis dar reta praktika – šį sprendimą renkasi vos keli procentai imančiųjų būsto paskolas.
Vienas pagrindinių fiksuotųjų palūkanų privalumų – visą sutartą laikotarpį nesikeičiančios būsto paskolų įmokos. Tuo tarpu kintamosios palūkanos dažnai naudingesnės tuomet, kai Europos Centrinio Banko bazinė palūkanų norma yra labai žema arba neigiama. „Šiuo metu, kai bazinės palūkanų normos mažėja, fiksuotas palūkanas renkasi labai nedidelė dalis klientų – mažiau nei 1 proc. naujai sudaromų būsto paskolų yra su fiksuota dalimi. EURIBOR – svyruojantis dydis ir gali gana stipriai paveikti paskolos mėnesio įmoką, todėl natūralu, kad jam mažėjant, dauguma nori šią naudą jausti ir savo išlaidose“, – sakė „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Vis dėlto, pasak jos, fiksuotos palūkanos turi savo privalumų – tai galimybė žinoti, kiek mokėsite kiekvieną mėnesį, net jei ekonomikos rodikliai vėl pasisuktų nepalankia kryptimi. Anot L.Žukovės, tai tarsi draudimas – galbūt ne visiems jo prireiks, bet tiems, kam svarbus stabilumas, tai gali suteikti daugiau ramybės. Nuspręsti fiksuoti būsto paskolos palūkanas ar ne – labai individualus sprendimas, kurį turėtume priimti atsižvelgę į savo finansinius tikslus. Pasak banko atstovės, reikėtų pasverti, kas svarbiau: galimybė mažinti įmokas kintant EURIBOR ar noras išvengti netikėtumų. Atsiranda ir dar viena naujovė: kredito gavėjai įpareigojami pateikti nuorodas į Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiamus duomenis apie kredito sutartims taikomą kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą. Šių metų vasario mėnesį skelbtais Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normos ir šių palūkanų normos vidurkis euro zonoje per 3 mėn. sumažėjo atitinkamai 0,66 ir 0,24 proc. punkto – iki 4,36 ir 3,35 proc. Lietuva išliko trečioje vietoje po Estijos ir Latvijos.
https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/05/02/news/penktadienis-paskutine-diena-atlikti-svarbu-veiksma-tai-padare-virs-1-4-mln-gyventoju-37667054