Naujienos

Prieš nutarus pirkti būstą – bankininkų patarimai, į ką šiandien svarbiausia atkreipti dėmesį LRYTAS.LT

Pastaruoju metu pirkėjams grįžus prie įpročio gyvenamąjį būstą pirkti iš brėžinių, bankininkystės rinkos ekspertai galimas vartotojų ateities finansines problemas vertina kaip gerokai mažiau tikėtinas, palyginti su 2008 metų ekonomine krize. Be to, per pandemiją rekordines aukštumas pasiekusios santaupos kai kuriais atvejais leidžia nesiskolinti ir būstą pirkti už grynuosius.

Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška teigia, jog būsto rinka įkaito dėl kelių priežasčių, tarp kurių svarbus ir koronaviruso pandemijos veiksnys, leidęs sukaupti didesnius asmeninius finansų rezervus. 

„Pandemija padidino gyvenamojo nekilnojamojo turto paklausą, nes 2020 metais tikrai netikėtai daug teko dirbti iš namų, todėl norėjosi „atnaujinti“ namų biurą, įsigyti erdvesnį būstą ar keltis arčiau gamtos. Net ir pandemijos metu augo atlyginimai bei pilnėjo sąskaitos bankuose, todėl nestebina, kad pinigai nukreipiami į vieną populiariausių Lietuvoje turto klasių – gyvenamąjį būstą. Daug svarbesnis klausimas yra tai, kiek šis segmentas yra sveikas bei atsparus vadinamiesiems burbulams“, – sako Julius Ivaška. Lietuvos banko duomenimis, liepos mėnesio pabaigoje šalies gyventojams išduotų būsto paskolų vertė siekė 9,8 mlrd. eurų, kai 2020 metų pabaigoje sudarė 9,1 mlrd., o 2019 metų gale – 8,4 mlrd. eurų. Pradinis įnašas – jau ne keli procentai Prieš daugiau kaip dešimt metų užvirusi gyvenamojo būsto rinka smogus krizei pareikalavo „aukų“. Daliai būsto pirkėjų nesugebant vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, per piką jų įsigytas būstas grįžo bankams. J. Ivaškos vertinimu, paskolos suteikimo kartelė šiuo metu yra gerokai iškelta ir leidžia būsto pirkėjams geriau pasiruošti gyvenimo investicijai. „Šiuo aspektu situacija 2008 metų neprimena – dabar tikrai sunkiau pasiskolinti, nes 2008 metais užtekdavo vos 5 proc. pradinio įnašo, o dabar reikalaujama, kad jis sudarytų 15 proc. Be to, svarbus ir kitas rodiklis: tvarus bent jau 40 proc. paskolos įmokų ir tvarių mėnesio pajamų santykis. Vadinasi, paskolos būstui įsigyti prašantys žmonės į banką jau ateina turėdami šiek tiek daugiau patirties ir žinių taupyme bei asmeninių finansų valdyme, objektyviau vertina savo galimybes ir geriau įsivaizduoja, kaip reikės vykdyti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus“, – pastebi Julius Ivaška. Jo teigimu, atitinkamai ir bankų būsto paskolų portfelio kokybė dėl atsakingo skolinimo nuostatų taikymo šiuo metu reikšmingai geresnė nei 2008 metais. Bankai skolina atsargiau – įvertina klientų pajamų tvarumą ir pakankamumą, mažesnė klientų dalis turi daugiau nei vieną būsto kreditą, yra sutrumpėjęs ir maksimalus paskolos terminas. „Todėl, tikėtina, net ir Lietuvos ekonomikai stabtelėjus ar susidūrus su sunkumais, bankų būsto paskolų portfelis išliktų pakankamai stabilus kokybės prasme“, – prognozuoja Julius Ivaška. Aktyvus Vilnius ir grynieji pajūryje Būtent šalies didmiesčiuose bei pajūryje šiuo metu stebimas būsto pirkimas iš brėžinių. J. Ivaškos teigimu, taip pirkėjai skuba dėl kylančios savikainos – brangstančių medžiagų ir žaliavų bei didėjančių statybininkų algų užfiksuoti kylančias būsto kainas. Savo ruožtu pirkėjai irgi jaučiasi tvirčiau, nes kyla ir jų atlyginimai, o lūkesčiai yra geri. „Daugiausiai paskolų būstui įsigyti išduodame Vilniuje, kuriam tenka apie 40 proc. teikiamo finansavimo. Aktyvūs ir kiti didieji miestai: Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Kaunas. Nors sandorių statistika rodo, kad yra itin išaugęs NT sandorių skaičius Palangoje ir Neringoje, aktyvumo pajūryje ar kurortiniuose miesteliuose esančio būsto kreditavime nejaučiame. Tikėtina, kad neretai čia būstas perkamas iš santaupų“, – sako J. Ivaška. 

Anot J. Ivaškos, potencialiems būsto pirkėjams priimant sprendimą dėl NT pirkimo vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gyvenamojo NT rinka šiuo metu tikrai yra pastebimai kaistanti. „Prieš priimant sprendimą įsigyti būstą būtina žinoti, kad jei tokiam pirkiniui neužteks nuosavų pinigų, bankas norės matyti įrodymus, jog ir pradiniam įnašui sukaupta užtektinai lėšų, ir jų pakaks įsipareigojimams vykdyti. 2008 metų pamokos yra išmoktos ir tikrai niekas nenori, kad tuometinis scenarijus pasikartotų dar kartą“, – teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška. 

Registrų centras: NT sandorių rinka vasarą užbaigė žemesne pavara 2021 m. rugsėjo 6 d.

Paskutinysis šių metų vasaros mėnuo nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo mažesniu aktyvumu nei iki tol buvę du vasaros mėnesiai. Tam įtakos galėjo turėti ir atostogų sezonas, ir šiek tiek priblėsę pirkėjų lūkesčiai dėl ateities, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantys Registrų centro analitikai. Nepaisant to, bendras visų metų sandorių skaičius šiemet yra trečdaliu didesnis nei pernai.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra net 37 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 77,7 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 84 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų rugpjūčio mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepos mėnesį.

„Nuo šių metų pavasario nuosekliai tempą auginusi NT sandorių rinka vasarą užbaigė žemesne pavara – visose kategorijose fiksuotas įregistruotų sandorių skaičius buvo mažesnis nei iki tol. Iš dalies tai gali būti susiję su tuo, kad rugpjūtis tradiciškai yra vasaros atostogų metas, kai dauguma planuoja keliones ir galvoja apie poilsį, o ne apie būsto ar žemės sklypų pirkimą. Nepaisant šio sulėtėjimo, bendras šių metų rezultatas visose NT objektų kategorijose yra maždaug trečdaliu geresnis nei praėjusiais metais, kurie buvo pažymėti pandemijos ir karantino suvaržymų“, – kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Šiemet visoje Lietuvoje įregistruota 26 tūkst. butų pardavimų – 31 proc. daugiau nei per aštuonis 2020 metų mėnesius, kai įregistruota beveik 20 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-rugpjūtį – 23,4 tūkst.), o vien tik per šių metų rugpjūtį – 3 tūkst., arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 16 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Vilniuje šiais metais įregistruota iš viso 9,2 tūkst. butų sandorių, arba 29,5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-rugpjūtį – 7,8 tūkst.), Kaune – 3,6 tūkst., arba 23 proc. daugiau (2019 m. – 3,3 tūkst.), Klaipėdoje – 2,4 tūkst., arba 56 proc. daugiau (2019 m. – 2,2 tūkst.).

Per šiuos metus visoje šalyje taip įregistruota per 10,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 36 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugpjūtį, kai įregistruota daugiau kaip 7,7 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį-rugpjūtį – 7,7 tūkst.). Tik per šių metų rugpjūtį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 8 proc. daugiau nei per 2020 metų rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei per šių metų liepą.

 Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 54 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 41 proc. daugiau nei per praėjusių metų sausio-rugpjūčio mėnesius sandorių (2019 m. sausį-rugpjūtį – 40 tūkst.). Vien tik per rugpjūtį įregistruota 6,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 11 proc. daugiau nei 2020 metų rugpjūčio mėnesį, bet 11 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Daugiau informacijos apie NT sandorių dinamiką galite rasti čia.

 

Papildoma informacija:

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

NT mokestis

Svarstomas gyvenamojo būsto apmokestinimas: ministerija pasiūlė tris alternatyvas Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Automobiliai prie daugiabučių
Gytis Kapsevičius Verslo žurnalistas 

Trečiadienį vykusiame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime buvo svarstomos nekomercinio NT apmokestinimo alternatyvos. Šiandien gyventojo nekilnojamajam turtui taikoma 150 tūkst. eurų vertės lengvata – iki šios ribos toks turtas neapmokestinamas. Ministerija siūlo taikyti lengvatas pagrindiniam gyvenamajam būstui, tačiau apmokestinti likusį nekomercinį turtą, tokį, kaip sodai, garažai.
Finansų ministerijos siūlymus pristačiusios finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, siūloma keisti dabartinę nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarką. Siūloma nuo tam tikros ribos apmokestinti visą gyventojo turimą NT, paliekant išimtį pagrindiniam gyvenamajam būstui. Pagrindinis gyvenamasis būstas apibrėžiamas kaip gyventojo nuosavybės teise įgytas turtas, jame turėtų būti registruota jo gyvenamoji vieta. Siūloma, kad mokesčio tarifai galėtų būti nustatyti įstatymu arba juos galėtų pasirinkti atskiros savivaldybės pagal iš anksto nustatytus tarifo intervalus.
Dabar neapmokestinamo NT kartelė yra nustatyta ties 150 tūkst. eurų riba. Šis dydis anksčiau jau buvo sumažintas nuo 250 tūkst. eurų. Jeigu Lietuva pasiliktų prie dabar taikomo NT apmokestinimo modelio, būtų svarstoma, ar bendro gyventojo turimo NT kartelės nereikėtų dar labiau nuleisti iki 100 tūkst. eurų. Ministerijos siūlymas būtų taikyti lengvatą pagrindiniam gyvenamajam būstui, o apmokestinamas būtų visas likęs gyventojo nekomercinis turtas, viršijantis nustatytą ribą. Į tokį turtą priskaičiuojama keletas statinių klasių, tokių kaip sodai, garažai, fermų, šiltnamių, ūkio, religinės, poilsio paskirties statiniai ir kita. „Tada nėra skirtumo, kur gyventojas registruotas, svarbu, kad jis turi nekomercinio turto. Tas turtas būtų sudedamas į vieną sumą ir apmokestinamas“, – kalbėjo R.Bilkštytė.
Ant stalo – trys alternatyvos Grupės susitikime buvo pristatytos ir trys alternatyvos dabar galiojančiai gyvenamojo būsto apmokestinimo tvarkai. Pagal dabar galiojančius mokestinius įstatymus pernai buvo surinkta 5,3 mln. eurų. Pirmoji – sekant Suomijos ir Lenkijos pavyzdžiu taikyti mažesnį mokestinį tarifą gyvenamajam būstui. Socialiai jautrioms grupėms toks mokestis galėtų būti papildomai mažinamas iki pirmo NT perleidimo momento, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju. Taikant šią alternatyvą, jeigu tarifas būtų 0,01 proc, iš viso į biudžetą būtų galima gauti 3,5 mln. eurų. Pritaikius NT 0,01–0,1 proc. tarifą likusiam NT būtų galima gauti dar 17,9 mln. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, toks modelis užkirstų kelią dirbtiniam NT perleidimui, tačiau kartu pastebima, kad naujoji tvarka galėtų padidinti socialinę įtampą. Antroji alternatyva – visiškai neapmokestinti pagrindinio būsto, neprisirišant prie jo vertės. Tokia lengvata, R.Bilkštytės teigimu, būtų lengvai suprantama gyventojams, be to, lengvai administruojama. Jos minusai – nebūtų socialiai orientuota ir neskatintų regionų plėtros, santykinai didžiausios apimties lengvatą gautų brangiausius būstus turintys gyventojai. „Lengvatos taikymas nebūtų proporcingas, nes vieni galėtų pasinaudoti ja nuo mažesnės vertės būsto, kiti nuo didesnės. Todėl yra siūloma trečia alternatyva“, – sakė R.Bilkštytė,
Taikant šią alternatyvą būtų apmokestinamas visas gyventojo nekilnojamasis turtas, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, priklausomai nuo jo vertės. Neapmokestinamo NT dydžiai galėtų būti nustatomi pagal konkrečias savivaldybes. Taikant šią alternatyvą, jeigu tarifas būtų 0,01–0,1 proc, iš viso į biudžetą būtų galima gauti apie 10 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pagal šią alternatyvą daugiausiai (nuo 2 iki 4 proc.) savo pajamas padidintų Vilniaus miesto ir rajono, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės. Kauno rajono, Trakų ir Druskininkų savivaldybės savo pajamas padidintų 1,5–2 proc. Iš tokios tvarkos nieko negautų tik viena – Akmenės savivaldybė.
Šio pasiūlymo privalumais Finansų ministerija mato savivaldybių suinteresuotumo stiprinimą, gerinant nekilnojamojo turto vertę lemiančias apmokestinimo sąlygas. Tokio pasiūlymo trūkumai – didėsiančios socialinės įtampos rizika. Ekspertai pasisako už didesnius NT mokesčius Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingė kalbėjo, kad NT mokestis yra vienas geriausių pajamų šaltinių, o taikomas esamas modelis turi daug trūkumų. Šiandien taikomas neapmokestinamas dydis asmeniui sudaro galimybę dirbtinai sumažinti mokestines įplaukas ar turimo turto vertę. „Potencialas iš to mokesčio tikrai yra nemažas, žinant užsienio patirtį, būtų surenkamos žymiai ženklesnės sumos. Kitų realių galimybių didinti savivaldybių savarankiškus lėšų šaltinius nelabai yra. Komercinio turto apmokestinimas jau kaip ir visuotinis ir plėsti jo bazę rezervo nėra. Lieka gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto apmokestinimas“, – komentavo jis. Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilnius Patraukliausia alternatyva G.Lingei pasirodė pagrindinio būsto apmokestinimas mažesniu tarifu, tiesa, jis pažymėjo, kad šis tarifas turėtų būti didesnis nei 0,01 proc. „Toks mažas tarifas iš esmės nei duotų papildomų rimtesnių apčiuopiamų įplaukų, nei galėtų atšaldyti NT kainų burbulą. Tarifų dydžio klausimas yra svarstytinas, bet tokia alternatyva būtų pakankamai patraukli. Alternatyvos visai neapmokestinti būsto nereikėtų svarstyti“, – sakė jis. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis pabrėžė, kad daug mokestinių modelių šalyje negali būti sutvarkomi be „socialinio popso“. NT mokestis, anot jo, yra tapęs dar viena to auka. Ekonomistas pridūrė, kad leidus savivaldybėms pačioms nuspręsti dėl apmokestinimo, atsirastų interesų konfliktas, jos galėtų pradėti konkuruoti dėl mažiausių mokesčių.
„Reikia plačios bazės – tai reiškia, kad mes apmokestiname realias turto vertes. Kaip jas išgauti – mano senas pasiūlymas pasižiūrėti į kitų šalių praktikas, kai gyventojas gali pats deklaruoti turto vertę, bet valstybė galėtų, pridėjusi 20 proc. tą turtą nupirkti. Jei sakai, kad būstas vertas 1000 eurų, valstybė galėtų jį nupirkti už 1200 eurų. Užtektų poros tokių paviešintų atvejų ir gudrauodegiai dingtų“, – kalbėjo R.Kuodis. Jis pridūrė, kad tai prieš pora dešimčių metų išsakytas modelis, tuomet siūlytas ieškant kelių kaip surinkti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iš nesąžiningų, prekes į Lietuvą importuojančių verslininkų. R.Kuodis taip pat pasisakė už didesnių NT mokesčių įvedimą, kadangi jie galėtų suefektyvinti turto valdymą. „Nors finansiškai neraštingi lietuviai sako, kad turtas valgyti neprašo, jis valgyti prašo. Mes išvengtume to, kad žmonės tiesiog sėdi turėdami turtą ir laukia jo brangimo. Jeigu jie susidurtų su turto brangimo problema ir jiems reikėtų mokėti 100 eurų ar panašiai, gyventojai pradėtų galvoti, ar jiems to turto reikia“, – kalbėjo ekonomistas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad Finansų ministerijos kaip pavyzdys pasirinkti 0,01-0,1 proc. mokesčių tarifai yra žemi ir gali atsitikti taip, kad didelę dalį surenkamų pajamų suvalgys administravimo kaštai. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad nors grupės tikslas yra mažinti lengvatų skaičių, siūloma tvarka galėtų dar labiau šį rodiklį padidinti.
„Kitas dalykas – pats nekilnojamas turtas nesukuria pajamų, reikalingų sumokėti tą mokestį. Lietuva pirmauja ES pagal pensininkų, kurie turi nekilnojamą turtą, skaičių. Tiems žmonėms tai bus didelis rūpestis kaip sugeneruoti pajamas. Ne paslaptis, kad šiandien ir jaunesni žmonės antrą ir trečią būstą perka kaip būsimą savo pensijų „fondą“. Ir kai matome, kad normalių fondų veikla nuolat yra siaurinama, žmonės ieško savo sprendimų“, – teigė E.Leontjeva. Ji pridūrė, kad nors pertvarka suteiktų didesnes galias savivaldai, ši tema gali tapti reikšmingu įrankiu politinės kovos lauke tiek per artėjančius savivaldybių rinkimus, tiek per Seimo rinkimus. „Jeigu norime didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, nereikėtų pamiršti, kad kasmet vykdomas didžiulis perskirstymas. Reikėtų užtikrinti, kad perskirstymo rodikliai kasmet būtų stabilūs, prognozuojami. Antras su tuo sietinas klausimas yra žiedinių savivaldybių prijungimas, nes iškils klausimas, kad žmonės dirba vienur, o gyvena kitur. Šie klausimai labai svarbūs ir juos reikia spręsti“, – komentavo ekonomistė. Ministerija yra išskyrusi šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis bei savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas. Šis grupės susirinkimas buvo priešpaskutinis iš šešių numatytų.

Idėja balkonui

Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų (FOTO)

Žymusis JAV atlikėjas ir įrašų prodiuseris The Weeknd (tikrasis vardas Abel Makkonen Tesfaye) gerokai paišlaidavo. Vyras įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje – įspūdingą vilą už 70 milijonų JAV dolerių.

„Bel_air“ vilą garsus atlikėjas įsigijo iš olandų kilmės verslininkų poros Reinout ir Danielles Oerlemanų, kurie 2015 m. šią vilą įsigijo už 21,4 mln. JAV dolerių. Net 3 metus olandų pora skyrė namo renovacijai: atnaujino lauko ir vidaus erdves, papildė interjerą moderniais akcentais, šiuolaikiška buitine technika, garsių baldų kūrėjų gaminiais, įvairiais meno kūriniais.

Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų

Vilos interjeras – modernumo ir klasikos samplaika. Atnaujintoje viloje klasikinio dizaino elementai pinasi su modernistiniu stiliumi, o tai, kaip yra žinoma, labai artima ir pačiam atlikėjui. Teigiama, kad atlikėjas, vos įžengęs į vilą, suprato, jog čia bus jo naujieji namai.

Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų
Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų
Vida Press
 

Įspūdingas ne tik vilos vidus, bet ir išorė – vila apsupta nuostabaus grožio žydinčiais sodais, kuriuos kasdien prižiūri dešimtys sodininkų. Čia gera pasivaikščioti ir atgauti jėgas po darbų maratono.

Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų
Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų
Vida Press
 

Justina Maciūnaitė 2021 m. rugsėjo 3 d. 05:30
Jau kurį laiką pažiūrėjus į NT pirkimo-pardavimo kainas norisi aiktelėti: skaičiuojama, kad metinis būsto kainų augimas yra apie 15 proc. Be abejonės, į kylančias NT kainas reaguoja ir nuomos rinka. Čia taip pat pastebimas dviženklis kainų augimas, šuolis ypač matyti Vilniuje. Tačiau ekspertai įspėja – prisidirbsime: norint gyventi ir dirbti Vilniuje gali tekti pasitelkti kūrybiškumą.
Šiemet NT rinka visoje Lietuvoje buvo labai aktyvi. „Luminor“ banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pagal būsto kainų augimą Europos Sąjungoje mūsų šalis tikrai yra bent jau TOP trejetuke. Fiksuojama, kad nuo metų pradžios, „Inreal“ duomenimis, naujų būstų kainos vidutiniškai augo apie 20 proc., visų butų Lietuvoje, „Ober-haus“ skaičiavimais – daugiau nei 15 proc. (liepos mėnesio duomenimis). „Tai lėmė tokios priežastys, kad Lietuvos ekonomika nepatyrė kažkokios krizės, žmonių pajamos auga gana sparčiai ir pastaruoju metu matome, kad labai formuojasi teigiami žmonių lūkesčiai. Tie, kurie laukė kainų korekcijų, pamatė, kad jų nėra ir traukinys, panašu, nuvažiuoja, tad didelis skaičius pirkėjų masiškai pradėjo pirkti butus, bandydami suspėti į tą nuvažiuojantį traukinį, o prie jų dar prisijungė ir spekuliantai, tokio dalyko mes nesame matę turbūt nuo 2006-2007 metų. Tai rinka yra įkaitusi ir tai matome statistikoje: būsto metinis kainų augimas yra 15 proc., o jei pasižiūrėsime į skelbimų portalus, matysime, kad gyventojai NT kainas per metus pakėlę ir 19 proc., Kaune – virš 20 proc., Palangoje – 40 proc. Tai tokių skaičių ir 2006-2007 metais nesame matę. Didėja grėsmė, kad gali išsipūsti NT kainų burbuliukai bent jau tam tikruose segmentuose“, – laidoje Delfi TV „Keturios sienos“ komentuoja ekonomistas.
Dar viena reikšminga priežastis, kuri turi įtakos NT rinkos aktyvumui, yra bankų palūkanos. „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada primena, kad šiandien skolintis yra labai pigu, banko palūkanų marža yra apie 2 proc., o tai reiškia, kad ir laikyti indėlį nėra naudinga. Kilo ir nuomos kainos Be abejonės, aktyvumas ir pokyčiai NT pirkimo-pardavimo rinkoje turi įtakos ir nuomos segmentui.„Eurostato“ duomenimis, per dešimtmetį mūsų šalyje būsto nuomos kainos pakilo daugiau nei dvigubai, Statistikos departamento duomenimis, nuo 2015 m. – net 30 proc. Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, esminiai veiksniai, darantys įtaką nuomos kainoms, yra pajamų augimas ir gyventojų skaičiaus augimas didmiesčiuose, ypač Vilniuje. Pastarasis veiksnys turi įtakos nuomojamų butų paklausai. „Paklausa būsto nuomai buvo didelė. Taip pat nuomos rinka skaidrėja, matome, kad ir vystytojai investuoja į būstus nuomai, statomi projektai, kuriuose butai bus skirti tik nuomai. Tai nuomos rinka labai keičiasi, ji skaidrėja ir kainų augimas stebimas pakankamai spartus. Augimo tempai galbūt netgi kažkiek stebina, nes jie yra dviženkliai. Tai, kad nuomos rinka skaidrėja, reiškia, kad kyla ir kainos, nes yra mokami mokesčiai, auga ir kokybė būstų, o augant būsto kokybei, auga ir kainos“, – paaiškina pašnekovas.
„Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada skaičiuoja, kad bendrai Lietuvoje nuoma per šių metų pirmąjį pusmetį pabrango jau 2 proc. Bendras metinis kainų augimo vidurkis paprastai būna apie 5 proc. Tiesa, pašnekovo teigimu, reikia atkreipti dėmesį, kad nuomos kainų korekcijoms įtakos turi sezoniškumas. „Pandemija turi įtakos nuomos rinkai, bet sezoniškumas – daugiau. Dabar atėjo ruduo ir jau nuo rugpjūčio vidurio butų nuomai paklausa stipriai padidėjo ir ne tik dėl studentų, bet ir dėl įmonių darbuotojų, kurie čia atvyko dirbti iš kitų valstybių. Ir ne tik apie Vilnių eina kalba, praktiškai kiekvienas miestas Lietuvoje turi savo būsto nuomininkų tikslinę auditoriją. Vilniuje yra studentų, užsienio darbuotojų, ypač iš Baltarusijos turime labai daug IT specialistų. Bet Vilniuje studentų įtaka yra daug mažesnė, nes pati rinka yra didesnė ir daug lankstesnė. Kaune, pavyzdžiui, studentų įtaka nuomos rinkai yra daug didesnė. Kaune, pavyzdžiui, netgi įgyvendinti pirmieji co-living projektai, ne Vilniuje. Kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Šiauliuose, yra stiprus transporto sektorius, ten yra labai daug Baltarusijos, Ukrainos darbuotojų, kurie tiesiog atvyksta kažkuriam laikui ir greitai išvyksta. Tai ten atsiranda toks būstas, kaip seni namai transformuojami į tarsi viešbučius ir ten nuomojamos lovos, net ne kambariai“, – nuomos rinkos Lietuvoje tendencijas aptaria pašnekovas.
Nuomos rinka lėčiau reaguoja į paklausą Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad, esant tokiai paklausai, įtaką nuomos kainoms turi ir butų nuomai pasiūla. Kuo ji mažesnė, tuo didesnių kainų nuomotojai gali prašyti. Butų nuomai pasiūla, pasak M. Čiulados, lėčiau reaguoja į paklausos poreikį. „Nuomos rinka nėra ta, kuri reaguoja greitai ir iškart, kai paklausa stipriai išauga, pasiūla spėja taip greitai sureaguoti. Tai atsispindi kainose. Jeigu imtume ilgesnius laikotarpius tai matytume, kad būsto nuomai pasiūla tikrai auga, mes kiekvieną mėnesį fiksuojame po kelis šimtus naujų butų ir, jokia paslaptis, keliasdešimt jų yra nuperkama būtent nuomai. Aišku, jie rinkoje atsiranda po kokių pusės metų, bet tai rodo, kad būstų nuomai daugėja“, – sako M. Čiulada.
Būstų nuomai perkama daugiau ir dėl to, kad lietuviai savo santaupas investuoti būtent į NT, ypač kai, kaip jau buvo minėta, bankų sąlygos dėl paskolos yra tokios geros. „Pajamos iš būsto nuomos yra apie 5 proc. vidutiniškai. Tai jeigu pinigai kainuoja (banko palūkanų marža – Delfi) 2 proc., nuomotojui lieka nemažas skirtumas jam į kišenę. Taip pat ir nuomininkai, jeigu būstas nuomojamas dėl to, kad tiesiog nėra pinigų pradiniam įnašui arba dažnai keičia būstus ir pastovaus pirkti dar nėra pasiruošę, jie moka nuomotojui tuos 5 proc., nors šalia yra banko pasiūlymas už 2 proc. Matydami tokius skirtumus nuomininkai galbūt irgi nori tapti pirkėjais, nebe nuomininkais. Dėl to ir ta pirkimo rinka yra tokia aktyvi, nes yra tų, kurie perka investicijai, ir tų, kurie perka sau“, – aiškina pašnekovas.
Vilniaus NT rinka kelia nerimą Šiuo metu Vilniuje, kuriame nuomos rinka yra didžiausia, populiariausius 1–2 kambarių butus galima išsinuomoti nuo 300 Eur už senesnės statybos būstą, geriau įrengti butai gali kainuoti 450 Eur per mėn. Kalbant apie naują statybą, kainos prasideda nuo 450–500 Eur ir daugiau, priklausomai nuo įvairių faktorių: rajono, įrengimo būklės ir pan. Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad nuomos kainomis sostinėje stebėtis nereikėtų, nes Vilnius, kaip ir daugelis kitų ES sostinių, yra brangus miestas. „Pavyzdžiui, ES skaičiavimais nuomos kaina Vilniuje dviejų kambario buto, yra apie 800 eurų, vieno kambario – 600 eurų, kai vidutinis atlyginimas Vilniuje siekia apie 1100 eurų. Jeigu atlyginimas yra dar mažesnis, tada jau reikia užsiimti kūryba: ieškoti mažesnių butų, nuomotis būstą co-living principo projektuose ar pan. Bet tokia tendencija yra visose ES sostinėse, Vilniaus kainos praktiškai tapo vienodos su Rygos, Talino kainomis, panašios ir į Varšuvos, Bratislavos nuomos kainas. Ir iš tiesų iššūkis pragyventi sostinėje, jeigu pajamos yra nedidelės“, – pabrėžia ekonomistas.
Neatsilieka ir NT pirkimo-pardavimo kainos, būstas visame Vakarų pasaulyje darosi vis sunkiau įperkamas, Lietuva – ne išimtis. Ž. Mauricas pabrėžia, kad istoriškai Vakaruose 90 kv. m būstas turėjo būti įkandamas 5 metų darbo užmokesčio santaupomis. Dabar daugelyje ES sostinių nėra tokių rodiklių. „Vilniuje turi dirbti 12 metų, kad įsigytum būstą. Berlyne štai bus net referendumas, kurio klausimas yra, ar nusavinti būstus iš tų kompanijų, kurios užsiima būstų nuoma“, – pasakoja ekonomistas. Pašnekovas įspėja, kad ir NT nuomos, ir pirkimo-pardavimo kainų augimas Vilniuje turi stabtelti, antraip galime susidurti su nemenkais sunkumais. „Jeigu mes prisidirbsime ir iškelsime būsto kainas iki nebeįkandamų, galime prarasti tą konkurencinį pranašumą prieš kitų šalių sostines. Jeigu būsto kainos, nuomos kainos bus labai didelės, darbuotojai rinksis kitas valstybes. Taip pat ir Lietuvos verslininkai, jeigu Vilniuje bus per brangu jų darbuotojams, jie savo verslus kurs kituose miestuose“, – pabrėžia Ž. Mauricas.
Tačiau M. Čiulada įsitikinęs, kad Vilnius – didelis miestas, turintis ne vieną patrauklų priemiestį ir naujakuriai nebūtinai turi ieškoti būsto pačiame gyvenamosios vietos kuo arčiau centrinės miesto dalies. „Vilnius yra didelis miestas, aplink jį yra mažesnių priemiesčių, tai nebūtina gyventi miesto centre. Miestas, galų gale, plečiasi, aplink Vilnių dar yra nepanaudotų plotų. Vėlgi, tai yra miesto strategijos klausimas, kaip miestas vystysis. Dabar strategija yra tokia, kad reikia tankinti sostinę, vyksta konversijos ir pan., miesto centras keičiasi ir tam, kad turėtume efektyvų viešąjį transportą, jis turėtų dar sutankėti. Bet reikia nepamiršti, kad ir aplinkui turime priemiesčių, kurie yra arčiau gamtos, tai Vilniaus situacija tikrai nėra tokia bloga. Turime ir konkuruojančių miestų, kurie mielai priims naujakurius“, – pabrėžia NT ekspertas.
Kaip sustabdyti nuomos kainų augimą? Nuomos kainos ir toliau auga, tačiau šį procesą galėtų sustabdyti didesnė būstų nuomai pasiūla. Daug vilčių dedama į NT vystytojų plėtojamus projektus, kuriuose visi butai skirti tik nuomai. M. Maurico teigimu, tokiu būdu padidėjusi pasiūla galėtų sustabdyti kainų augimą. „Kalbant būsto įperkamumą, tai kainų augimą visame Vakarų pasaulyje lėmė mažos bankų palūkanos. Žmonės linkę investuoti savo pinigus į būstą, keldami jo kainą. Tai atitinkamai įperkamumas mažėja. Istoriškai buvo tokia taisyklės, kad Vakaruose 90 kv. m būstas turėjo būti įkandamas 5 metų darbo užmokesčio santaupoms. Dabar praktiškai nė vienoje ES sostinėje nėra tokių rodiklių. Vilniuje turi dirbti 12 metų, kad įsigytum būstą. Berlyne štai bus net referendumas, kurio klausimas yra, ar nusavinti būstus iš tų kompanijų, kurios užsiima būstų nuoma“, – komentuoja ekonomistas. Visą pokalbį galite žiūrėti laidoje „Keturios sienos“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka/gyvenimas-sostineje-tampa-issukiu-ekonomistas-ispeja-prisidirbsime.d?id=88094755





Apklausa atskleidė, kas svarbiausia Lietuvos gyventojams renkantis naują būstą

Kaistant nekilnojamojo turto (NT) rinkai, naujos statybos būstai išgraibstomi dar iš brėžinių. Renkantis naują gyvenamąjį būstą Lietuvos gyventojams svarbiausia jo energinio efektyvumo klasė, darbų kokybė bei garso izoliacija, rodo reprezentatyvi gegužę atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. NT vystytojai įspėja, kad ne visus šiuos aspektus pirkėjams pavyksta tinkamai įvertinti prieš įsigyjant norimą būstą.

Vertinant daugiabučio privalumus net 71 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų mano, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į jo energinio efektyvumo klasę. Pasak generalinio rangovo „Versina“ projekto vadovo Aleksandr Inozemcev, dažniausiai pirkėjai nori kuo aukštesnio energinio efektyvumo, tačiau retas kuris žino, kuo skiriasi A+ ir A energinės klasės.

„Energinė klasė nurodo, kaip efektyviai pastatas naudoja energiją pagrindinių funkcijų užtikrinimui, kad būtų šiltas ir sandarus. Kuo aukštesnė energinė klasė, tuo didesnis energinis efektyvumas. A+ klasės būstas pasižymi didesniu komfortu ir mažesnėmis šildymo išlaidomis, nes jo statybai naudojamos geresnės termoizoliacinės medžiagos, pasirūpinama tinkama pastato vėdinimo sistema išlaikant jo sandarumą“, – pasakoja A. Inozemcev.

Neįvertinama garso izoliacija

Apklausos duomenimis, rinkdamiesi naujos statybos būstus šalies gyventojai vertina ne tik darbų kokybę, bet ir būsto garso izoliaciją – šie aspektai svarbūs atitinkamai 63 proc. ir 61 proc. respondentų. Jei darbų kokybę galima įvertinti tik įsikėlus į įsigytą būstą, tai apie garso izoliaciją galima spręsti iš anksto iš jai suteiktos klasės.

Nuo 2004 m. Lietuvoje naujiems daugiabučiams privaloma atitikti C klasės garso izoliaciją, tačiau retas kuris projektas gali pasigirti aukštesnės klasės garso izoliacijos sprendiniais. Aukštesni garso izoliacijos standartai pradedami įgyvendinti tik dabar. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje šiuo metu statomas „Mindaugo rezidencijos“ projektas leis naujakuriams pasiekti A klasės garso izoliaciją – šio projekto statytojas atliko daug kompleksinių sprendinių, kad įgyvendintų kuo aukštesnius garso ir akustikos slopinimo reikalavimus.

Apklausa atskleidė, kad naujos statybos daugiabučių garso izoliaciją labiausiai vertina respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (74,6 proc.), tuo tarpu aukštą išsilavinimą turintiems svarbesnė yra energinio efektyvumo klasė (79 proc.), o garso izoliacija yra trečioje pasirinkimo vietoje.

„Būsto garso izoliacija yra svarbi gyvenimo kokybei – jei nuolat namuose girdėtume kaimynų žingsnius ar pokalbius, iš kiemo sklindantį triukšmą, jokia pastato energinė klasė ar vaizdas pro langus to neatpirktų. Geriau gyventi ne tik šiltai, bet ir patogiai, turėti privatumą – aukščiausios klasės garso izoliacija užtikrina, kad būsto gyventojai nei girdės, kas vyksta už jų namų sienų, nei jų skleidžiamų garsų klausysis kaimynai. Tik visų komponentų išpildymas suteikia pilnavertiškas komfortiškas gyvenimo sąlygas“, – teigia A. Inozemcev.

Tyrimo duomenimis, į garso izoliaciją renkantis būstą dažniau atsižvelgia moterys ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai, taip pat studentai.

„Dažna NT pirkėjų ir pardavėjų nuomone, norint ramesnės gyvenamosios vietos naujo būsto reikėtų žvalgytis atokesnėse miesto vietose ar priemiesčiuose, miegamuosiuose rajonuose. Tačiau pasirinkus būstą su itin aukštos klasės garso izoliacija, galima turėti ramybės užutekį ir pačiame miesto centre“, – tvirtina A. Inozemcev

Akustikai svarbios ir statybinės medžiagos

Pusė apklaustųjų mano, kad renkantis naują būstą yra svarbi daugiabučio vieta, ypač vertinant jo lokaciją gatvių triukšmo atžvilgiu.

„Lietuvoje pirkėjai itin nenori gyventi šalia intensyvaus eismo gatvių ne tik dėl triukšmo, bet ir dėl automobilių taršos. Kita vertus, gyventojams itin aktualus geras susisiekimas su miesto centru, kasdien lankomomis vietomis – didesnėmis parduotuvėmis, mokymosi įstaigomis, darbovietėmis. Tad dažnam tenka ieškoti kompromiso tarp to, kur norisi gyventi, ir kasdienio judėjimo maršrutui artimos lokacijos“, – pabrėžia „Versina“ atstovas.

35 proc. respondentų dėmesį atkreipia į statybos medžiagas, kaip blokeliai ir gelžbetonio plokštės, 31 proc. – į langų tipą, 29 proc. – į fasado apdailos medžiagas.

„Daugiabučio statyboje naudojamos medžiagos turi daug įtakos ne tik pastato termoizoliacinėms savybėms, bet ir akustikai. Pavyzdžiui, nuo statyboms pasirinktų monolitinių namo perdangų, pertvarų, išorinių lauko sienų priklauso, ar girdėsite kaimynų ar transporto keliamą triukšmą. Apdailos medžiagos taip pat nėra tik dėl grožio, jos irgi gali sulaikyti šilumą ir triukšmą“, – sako A. Inozemcev.

Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę dėl naujos statybos daugiabučių privalumų, bendrovė „Spinter tyrimai“ gegužės 18–28 dienomis apklausė 1010 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.

Šaltinis: bns

Prancūzijos asociacija „FNSafer”, atsakinga už kaimo vietovių nekilnojamojo turto (NT) rinkos valdymą šalyje, 2020 m. užregistravo 111 930 sandorių, kuriuose pirkėjai nebuvo susiję su žemės ūkiu. Tai yra 6,6% daugiau nei metais anksčiau, rašo „The Local“.

Namų, kurių žemės sklypai 5 ha ar daugiau, pardavimų apimtis siekė 23,5 mlrd. eurų, arba 12,1% daugiau nei 2019 m. Asociacijos ekspertų teigimu, miestiečių norą pabėgti į kaimą lemia noras turėti daugiau erdvės karantino metu. Prie to taip pat ženkliai prisidėjo ir perėjimas prie nuotolinio darbo. Būtent dėl jo žmonės turėjo galimybę išsaugoti darbą Paryžiuje, patys gyvendami dienos kelio atstumu nuo sostinės.

Pačiame Paryžiuje NT rinka pradeda vėsti. Antrinėje rinkoje būsto sandorių skaičius per 2021 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo 14%. Tuo tarpu vidutinės NT kainos Paryžiuje keitėsi labai nežymiai ir padidėjo tik 1,7% iki 10 600 eurų už kvadratinį metrą, rodo Paryžiaus advokatų asociacijos duomenys.

Likusios Prancūzijos NT rinka, atvirkščiai, klesti. Šalyje antrinėje rinkoje parduotų būstų skaičius nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. kovo mėn. pasiekė rekordinį lygį – 1,08 mln.

FNSafer prezidentas Emmanuelis Hestas mano, kad padidėjusi nekilnojamojo turto kaimiškose vietovėse paklausa Prancūzijoje bus ilgalaikis reiškinys. „Tai labiau ne cunamis, o požeminis šaltinis. Tikriausiai noras persikelti išliks kelerius metus”, – jam antrino Paryžiuje gyvenantis advokatas Thierry Delesalle.

Šaltinis: prian.ru

Šaltinis: https://www.ntnaujienos.lt/pasaulis/prancuzai-ankstus-butus-keicia-i-medinius-namus?fbclid=IwAR3u0DzsKuX8rhxyCHfjgR8bQ5s9M7dRxYHVlQb34GhsEan9ax8LMCmNXrI

„Švedijoje (ir ne tik) būsto kainos išskrido į kosmosą“, – savo feisbuko paskyroje pranešė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Metinis namų kainų augimas Švedijoje dabar siekia net 23 proc., o tai, anot ekonomisto, sparčiausias augimo tempas per visą istoriją. Butų kainų augimas taip šoktelėjo iki 12 proc. Panašios tendencijos stebimos ir kitose išsivysčiusiose šalyse. „Pavyzdžiui, JAV metinis būsto kainų augimas paspartėjo iki 12 proc. (sparčiausias augimas nuo 2006 m.), o daugelyje Europos Sąjungos šalių kainos taip pat auga sparčiausiai nuo 2005–2006 m. būsto kainų burbulo laikų. Įdomu tai, kad realus būsto kainų augimas (t. y. atsižvelgiant į infliaciją) EBPO šalyse yra sparčiausias nuo 1973 m.“ – rašė Ž.Mauricas. Tačiau jo tokios tendencijos nestebina, nes „pandemija ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimas – lieka“. „Pavyzdžiui, po 2003 m. SARS epidemijos Honkonge būsto kainos 2004 m. pakilo net 30 proc., tad panašu, kad istorija kartojasi (nebent centriniai bankai ir vyriausybės spustels stabdžių pedalą)“, – paminėjo jis. Anot Ž.Maurico, būsto rinkos paklausą lemia keli veiksniai. Vienas iš jų yra tai, kad gyventojai karantino metu daugiau laiko leidžia namuose, tad atkreipia didesnį dėmesį į esamo būsto trūkumus, o juos dažnai matant ateina ir noras įsigyti naują būstą. Kadangi tikėtina, jog žmonės ir toliau daugiau laiko dirbs iš namų, atsiras ir noras turėti atskirą darbo erdvę. Todėl, pasak ekonomisto, ieškoma erdvesnių butų ar namų. „Namų kainos Švedijoje auga sparčiau nei butų“, – paminėjo Ž.Mauricas. Dar viena priežastis naujam būstui įsigyti – sutaupyta nemaža pinigų suma dėl įvestų apribojimų kelionėms į užsienį bei laisvalaikio paslaugoms. „Lietuvoje namų ūkių indėlių suma per COVID-19 krizė išaugo net 20 proc.“ – paskaičiavo jis. Taip pat kaip vieną iš priežasčių Ž.Mauricas įvardija ir žmonių baimę, kad dėl beprecedenčio pinigų įliejimo į ekonomiką jų santaupos ateityje nuvertės, tad gyventojai dalį savo lėšų investuoja į būstą. „Itin žemos palūkanų normos taip pat skatina investicijas į būstą, nes kitos alternatyvos arba yra fiksuoto „nuostolingumo“ (pavyzdžiui, daugelio euro zonos šalių VVP pajamingumas yra neigiamas net labai ilgo laikotarpio), arba labai rizikingos (pavyzdžiui, akcijų kainos jau yra pasiekusios prieškrizines aukštumas). Tad investuotojai ieško alternatyvių investicijų“, – pasakojo ekonomistas. Visgi jis ragino kai ko nepamiršti ir būti sąmoningiems. „Kuo aukščiau kilsi – tuo žemiau gali nukristi“, tad linkiu nepamesti sveiko proto, juolab, kad, kuo labiau kaista būsto rinka, tuo didesnė tikimybė, kad vyriausybės ir centriniai bankai pradės ją vėsinti. Tad vakarėlio pabaiga gali ateiti gerokai anksčiau, nei daugelis tikisi šiuo metu. Be to, nereikia sudėti visų kiaušinių į vieną pintinę ir bet kuriuo atveju reikia diversifikuoti savo investicinį portfelį“, – rekomendavo Ž.Mauricas.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/05/21/news/bustu-kainos-isskrido-i-kosmosa-ispeja-kad-vakarelio-pabaiga-gali-ateiti-gerokai-anksciau-19451561/

Infrastruktūros mokestis

Šaltinis: madeinvilnius.lt

Kada nereikalingas statybos leidimas

Šaltinis: madeinvilnius.lt

Pardavimai auga

Šaltinis: madeinvilnius.lt

Nekilnojamas Turtas Paryžiuje

Šaltinis: www.residences-immobilier.com/

Naujas kvartalas Vilniuje, Justiniškėse

Šaltinis: madeinvilnius

Nekilnojamojo Turto registravimas

Šaltinis: lrytas.lt

Kaip uždirbti iš NT

Šaltinis: lrytas.lt

SEB: pandemija pavėlino būsto paskolų sezoną ir pastūmėjo pirkti erdvesnius namus

Šaltinis: seb.lt

Valdžia perspėja visus sodų savininkus: apleisti sklypai bus atimti ir parduoti aukcione

Šaltinis: lrytas.lt

Ar jau pasiektos kainų lubos?

Šaltinis: delfi.lt

Naujas Nekilnojamojo Turto mokestis. Kaip Jums atrodo ar Turtas už 100 000 € vienam asmeniui, yra daug ar mažai?

Šaltinis: 15min.lt

Scroll to Top