Naujienos

Kada atpigs butai ?

Laukiantiems, kada kris butų kainos, ekspertas turi atsakymą: patiks ne visiems

 LRYTAS.LT BUSTAS NEKILNOJAMASIS TURTAS

Praėjusieji metai nekilnojamojo turto (NT) rinkai buvo įspūdingi: parduotas rekordinis skaičius NT objektų, kainos kilo seniai matytais tempais. Prognozuojama, kad dalis plėtotojų savo veiklą gali perkelti į užsienį: jie pirštu baksnoja į biurokratiją ir įstatymus.

 „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Nauja diena“ 2022-01-04 20:43, atnaujinta 2022-01-04 20:43

Tokios paklausos mažai kas tikėjosi „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė, jog kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais, vienas pagrindinių veiksnių, turėsiančių įtakos NT rinkai, didžiulė paklausa. Pernai matytas paklausos sprogimas, anot pašnekovo, buvo tiek vadinamasis „spyruoklės efektas“ dėl koronaviruso pandemijos, tiek žmonių ir institucinių investuotojų baimė dėl infliacijos.

„Šis sprogimas ir lėmė rekordinius pardavimus bei rekordinį kainų kilimą. Mes pakliuvome į naują realybę, kur visai kiti skaičiai nei buvome įpratę“, – paaiškino G. Pruskus. Kalbant apie 2022-uosius, pagrindinis dalykas bus tas, ar plėtotojai sugebės užtikrinti paklausą. Plėtotojų noras, anot pašnekovo, subalansuoti rinką, kad paklausa atitiktų pasiūlą, bet yra nemažai priežasčių, neleidžiančių būti dideliais optimistais. Visų pirma, tarptautinės tendencijos: medžiagų kainų kilimas, tiekimo grandinių trūkinėjimas, energetinės problemos, su kuriomis susiduria visa Europa. „Kalbant apie biurokratiją, mes turime problemą, kad buvo išleista tikrai nemažai įstatymų, tačiau trūksta poįstatyminių aktų, jie turėtų būti patvirtinti vos per porą mėnesių. Baiminamasi, kad savivaldybių lygmeniu atsiras „butelio kaklelis“, kuomet savivaldybių specialistams pritrūks žinių, kaip tuos įstatymus taikyti praktikoje. Tai sulėtins procesą, vadinasi, taps tam tikra problema norint užtikrinti paklausą, – mano pašnekovas. – Iš esmės, galiu drąsiai teigti, kad kainos nekris, jos tik augs. Labai norėtųsi, kad augimas būtų tvarus. Jei į Vilnių kasmet atvyksta 10 tūkst. jaunų žmonių, norėtųsi, kad jie galėtų įpirkti būstą.“ 

Praėjusieji metai nekilnojamojo turto (NT) rinkai buvo įspūdingi: parduotas rekordinis skaičius NT objektų, kainos kilo seniai matytais tempais.  Kainų augimas nėra naudingas Kainų augimas dešimtimis procentų, anot pašnekovo, nėra naudingas plėtotojams, nes pradeda mažėti būsto įperkamumas. O tai yra problema. Dar prieš kelerius metus galėjome pasigirti, kad Vilniuje už vidutinį atlyginimą su paskola galime nusipirkti būstą. Augančios kainoms įtakos turi ir energinio naudingumo reikalavimai, ir priimti įstatymų pakeitimai. G. Pruskus sutinka: galiojantys A++ energinio naudingumo klasės reikalavimai iš esmės reikalauja tam tikrų sprendinių, dėl kurių namai beveik nenaudoja energijos. Viena vertus, tai gerai, antra vertus, kai kurie sprendiniai kol kas labai brangūs, ir tai vėl gali auginti kainas. „Mes Lietuvoje truputį paskubėjome ir tas klases prisiėmėme lyg būtume labai turtinga valstybė. Be abejo, tai labai didelis iššūkis tiek plėtotojams, tiek architektams. Tai daro mūsų darbą įdomesnį, verčia ieškoti įdomių, kūrybingų sprendimų, kurie, tikiuosi, atneš naudos visai žaliajai politikai. Mes suprantame, kad tvari plėtra – būtent tai, ko mes siekiame“, – kalbėjo pašnekovas.  Žemės mokestis, neabejojama, prisidės prie galutinės kainos augimo. „Jei skaičiuotume, kalbėtume apie septynženklius skaičius. Vieno kv. m kainą Žemės mokestis gali padidinti keliais šimtais eurų. Tai tikrai pasijus, plėtotojai dabar suka galvas, kaip su tuo susitvarkyti. Didesnė problema, kad Žemės mokestis stabdo konversiją. Jei miesto valdžios noras – tankinti miestą, gerinti jo kokybę ir infrastruktūrą, tai išeina taip, kad Žemės mokestis konversiją daro labai brangią, dėl to plėtotojai atsiduria neaiškioje situacijoje. Viena vertus, miesto valdžia nori tankinti ir gražinti miestą, kita vertus, atsiduriame uždarame rate, kuomet viskas brangsta, o dėl brangimo, išeina, kalti esame mes, nors to nenorėjome ir prašėme pereinamojo laikotarpio, kad būtų galima surasti būdų, kaip su tuo mokesčiu gyventi ir, užuot pakėlus būsto kainą pirkėjams, surasti visoms šalims priimtiną kompromisą“, – paaiškino G. Pruskus. Pirkėjai laukia, kas bus toliau Pastaruoju metu stebimas mažesnis NT rinkos aktyvumas. „Lėtėjimas – maždaug 500 butų per mėnesį. Jei kas mėnesį tiek parduotume, per metus susidarytų 6000 butų, 2021 metais buvo parduota 7000 butų. Pirkimas lėtesnis, bet santykinai labai didelis. Lėtesniu pirkimą galima pavadinti lyginant su vasara, kuomet per mėnesį buvo parduodama po 1000 butų. Pirkimo stabtelėjimą, tikėtina, lėmė ir tai, jog plėtotojai nesugeba užtikrinti paklausos, nėra naujų projektų, apie pusė butų nupirkti popieriuje, likęs „sandėlis“ nėra toks kokybiškas, koks buvo. Reikia pripažinti: kainų kilimas, kuris kai kuriuose segmentuose siekia 25 proc., išgąsdino pirkėjus, mes turime pristojimą ir žiūrėjimą, kas vyksta. Ar kainos ir toliau šuoliuos, galbūt, reikia palaukti, galbūt jei jau moki brangiai susirasti tikrai gerą būstą, o ne pirkti bet ką, kas ant prekystalio. Vasarą buvo viskas šluojama nežiūrint į nieką“, – aiškino G. Pruskus. 

Praėjusieji metai nekilnojamojo turto (NT) rinkai buvo įspūdingi: parduotas rekordinis skaičius NT objektų, kainos kilo seniai matytais tempais.  Kalbant apie būsto plotą, pastebima, kad pandemija turėjo įtakos žmonių įpročiams, jie pradėjo norėti didesnio ir patogesnio būsto, juolab jau porą metų daug daugiau laiko tenka praleisti namuose, tai nebėra vieta tik pernakvoti. Pirkėjų norai ir įpročiai pasikeitė, tik jie ne visuomet sutampa su galimybėmis. „Susiduriame su situacija, kad žmonės nori didesnių būstų, bet juos ne visada įperka. Architektams ir plėtotojams reikia imtis kūrybiškų sprendimų, ir nedidelio ploto būstuose sukurti patogias erdves gyventi ir dirbti. Dabar planuojant butą numatoma erdvė darbo vietai, kad bute, netrukdydami vienas kitam, galėtų dirbti du žmonės“, – komentavo „Inreal“ vadovas. Anot pašnekovo, plėtotojai kainų augimu nesidžiaugia, nors pradžioje atrodė viskas gerai: paklausa ir kainos auga, bet tuomet iš paskos pradėjo vytis augančios medžiagų ir statybos darbų kainos. Išeina taip, kad kaina fiksuojama prieš dvejus metus, jei butas perkamas iš popieriaus, o jis pastatomas po poros metų. Dabartinėje situacijoje, pašnekovo žodžiais, net neaišku, už kiek pavyks pastatyti daugiabutį, nes rangovai nedrįsta pateikti skaičių, mat patys neįsivaizduoja, kokios bus medžiagų kainos po mėnesio ar dviejų. Kažkokių drastiškų priemonių didieji NT plėtotojai, anot eksperto, tikrai nesiims, jie mėgina ieškoti kompromisų su statytojais ir negautą pelną ar dalį nuostolių tenka prisiimti patiems. „Nors buvo baimintasi sutarčių nutraukimų bangos, manau, to nebus, tą gali daryti nebent smulkūs plėtotojai. Didieji plėtotojai saugo savo reputaciją ir to nedarys“, – įsitikinęs pašnekovas. 

NT plėtotojai nepatenkinti: priimtas Žemės įstatymas gali prisidėti prie burbulo Tokių viražų NT rinkoje nebuvo jau 15 metų – ko dar tikėtis: žinovo komentaras Dėl naujo mokesčio už NT plėtrą valstybinėje žemėje: dvi nuomonės, kaip tai atsilieps eiliniam būsto pirkėjui Planuojantiems statyti namus architektas negailėjo gerų patarimų: nekartokite kaimynų klaidų  Prieš trejus metus parduoti 5 tūkst. butų per metus buvo kažkas nesuvokiama, tačiau pernai parduoti 7 tūkst. Kainų kilimas, prognozuoja G. Pruskus, priklausys nuo įvairių veiksnių: vidinės migracijos, užsienio įmonių atėjimo į Lietuvą, medžiagų kainų, pasiūlos ir paklausos. „Manau, kad kilimas bus, tik tvaresnis, jį norės suvaldyti visos pusės. Norima, kad žmonės galėtų įpirkti būstą, plėtotojai nori drąsiai plėtoti projektus, nebijodami, kad rinka galėtų sustoti. Labai norėtųsi, kad per šiuos metus kainos ir pasiūlos bei paklausos lygis susibalansuotų, o plėtra būtų tvari. Šiuo metu itin didelė infliacija. NT – viena priemonių apsisaugoti nuo jos, investicija į NT visada gera. Tik reikia pagalvoti, ką perki, o ne griebti bet ką. Nemanau, kad laukimas gera taktika, tie, kurie laukė, o būstas per metus pabrango 25 proc., tiek pinigų ir prarado. Patarimas: jei reikia būsto, turi laisvų pinigų, o NT atrodo patikima investicija, tuo metu ir investuok“, – sako „Inreal“ vadovas.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2022/01/04/news/laukiantiems-kada-kris-butu-kainos-ekspertas-turi-atsakyma-patiks-ne-visiems-21950702

NT mokestis

Lietuvos bankas ragina įvesti visuotinį NT mokestį – jis turėtų būti taikomas visiems be išimčių

LRYTAS.LT VERSLAS RINKOS PULSAS

Lietuvos banko sugriežtintas pradinio įnašo reikalavimas ne pirmoms būsto paskoloms vėsins padidintos rizikos būsto rinkos segmentą ir mažins perteklinio įsiskolinimo riziką. Dažnu atveju nepamatuotų lūkesčių ir ažiotažo rinkoje vedini pirkėjai didina savo įsiskolinimą ir perka papildomą būstą, siekdami jį išnuomoti ar perparduoti, nors dar nėra grąžinę reikšmingos dalies pirmosios paskolos. Vis dėlto, siekiant užkardyti visos būsto rinkos perkaitimo riziką, būtina plėsti priemonių arsenalą.

  „Nors šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dar nėra reikšmingų disbalansų, tačiau iki 20 proc. siekiantis metinis būsto kainų augimo tempas signalizuoja, kad rinka kaista. Lietuvos bankas jau ėmėsi priemonių vėsinti padidintos rizikos būsto rinkos segmentą, tačiau, siekiant išvengti perkaitimo, reikia ir kitų institucijų dėmesio kaistančios NT rinkos temai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus dėl didesnio pradinio įnašo ne pirmoms paskoloms reikalavimo taikymo ir artimiausiu metu planuoja priimti sprendimą dėl 2 proc. sisteminės rizikos rezervo reikalavimo kredito davėjų būsto paskolų portfeliui. Lietuvos banko vertinimu, bendras visų naujų paskolų srautas dėl sugriežtinto pradinio įnašo reikalavimo ir planuojamo rezervo reikalavimo kredito davėjų būsto paskolų portfeliui galėtų susitraukti iki 10 proc., o būsto kainų augimas galėtų būti iki 3 proc. punktų mažesnis.

Dvigubai – iki 30 proc. – padidintas minimalaus pradinio įnašo reikalavimas antrinėms būsto paskoloms turėtų paveikti apie 40 proc. ne pirmas paskolas imančių asmenų, t. y. tokia dalis turėtų mokėti didesnį pradinį įnašą. Būsto paskolų palūkanų minėtos priemonės iš esmės nepaveiktų – dėl papildomo kapitalo reikalavimo jos galėtų padidėti vos 0,05 proc. punkto. Šiuo metu naujos būsto paskolos suteikiamos vidutiniškai su 2,12 proc. palūkanų norma. Nuo praėjusių metų pradžios ji sumažėjo 0,25 proc. punkto.

Pasak G.Šimkaus, būsto rinkos tvarumą didintų ir nepamatuotas paskatas investuoti į NT ribotų visuotinis ir socialiai orientuotas nekomercinio NT mokestis. Lietuvos bankas Finansų ministerijai yra pateikęs siūlymus, kad NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai. Šis mokestis turėtų būti progresinis, t. y. pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.

Už kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangų milijoninės vertės NT reikėtų susimokėti gerokai reikšmingesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar net tūkstančiai eurų. Toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti.

Kita priemonė – privaloma preliminarių nepastatytų būstų pirkimo–pardavimo sutarčių registracija. Toks įstatyminis pakeitimas prisidėtų prie pirminės rinkos skaidrinimo, leistų Lietuvos bankui ir kitoms institucijoms realiu laiku stebėti pirminės būsto rinkos sandorių ir kainų tendencijas, spekuliacinių sandorių mastą, tiksliau nustatyti būsto rinkos perkaitimo riziką ir imtis priemonių šiai rizikai mažinti. Dabartinė išaugusių lūkesčių dėl NT brangimo aplinka kuria terpę spekuliuoti rezervacijomis, o šio reiškinio įvertinimas ir ribojimas galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Lietuvos bankas yra pateikęs siūlymus dėl privalomos sutarčių registracijos Teisingumo ir Aplinkos ministerijoms ir laukia jų išvadų.

Galiausiai tvarią rinkos plėtrą skatintų mažinamas šešėlis NT sektoriuje, pavyzdžiui, įteisinus reikalavimą pradinį įnašą ar net visą būsto įsigijimo sandorį atlikti skaidriai pavedimu ir apriboti atsiskaitymą už NT grynaisiais pinigais. Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2021/11/22/news/kritikuoja-valdanciuju-sieki-atsisakyti-stazo-skaiciuojant-bazine-pensija-draudimineje-sistemoje-taip-neturetu-buti-21485532


Tendencijos

Norintys gyventi nuosavuose namuose, tačiau nepasivejantys kainų lietuviai atrado naujas kryptis: kainos ten mažesnės kartais 

LRYTAS.LT BUSTAS NEKILNOJAMASIS TURTAS

Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi bankininkai. Didmiesčiuose butų kainoms per metus šoktelėjus kone 20 proc., priimdami sprendimą apsigyventi name, kad ir nežinia kur, bet turint nedidelį nuosavą žemės lopinėlį, ar mieste, kur viskas nesunkiai pasiekiama, nemaža dalis lietuvių per ilgai nedvejoja. 

Statytis nėra pigiau, bet tai nesvarbu Bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas – vienas manančiųjų, kad ne augančios butų kainos tapo pagrindine priežastimi aktyviau skolintis individualiesiems namams statyti ar pirkti. Mat butų kainos daugiausia augo antrąjį šių metų ketvirtį, ypač balandį ir gegužę. Iki tol jos, kad ir nekrito, bet augo palaipsniui. „Per pusmetį niekas nespėjo priimti sprendimo statytis namo ir juolab jį pastatyti. Žmonėms, esant dabartinėms butų kainoms, gali kilti noras namus statytis patiems, tačiau butų kainos neišaugo vien todėl, kad juos aktyviai pirko. Žinoma, įtakos tas turėjo. Juk jeigu NT plėtotojas butus parduoda daug greičiau nei planavo, vadinasi, gali didinti kainą. Pardavimai, galbūt, truputį sulėtės, bet iki to lygio, kuris dar priimtinas. Nemažai įtakos butų kainoms turėjo statybos darbų kainos. Priklausomai nuo NT projekto, kv. m kaina šoktelėjo ir 100, ir 1 tūkst. eurų“, – paaiškino ekspertas. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad NT plėtotojai perka didelius statybinių medžiagų kiekius, užsako daug statybos darbų, taigi, ir kainos daugiabučių statybų aikštelėse visai kitos nei privačiam asmeniui, besistatančiam populiariausią rinkoje 100 kv. m ploto namą Kaune ir Klaipėdoje ar 130 kv. m ploto namą Vilniuje. Vien jau tas, T. S. Kvainicko manymu, neleidžia teigti, kad namas tapo pigesne buto alternatyva. Statybą brangina ir prieš beveik metus įvestas Infrastruktūros plėtros mokestis. Jeigu NT plėtotojai stato turėdami 2018–2020 metais išduotą statybų leidimą, jiems Infrastruktūros plėtros mokestis negalioja. Kalbant apie individualiuosius namus, taip pat galima rasti sklypų, kurie parduodami jau turint statybų leidimą, bet tokie atvejai reti. Bet kuriuo atveju daugiabučio, kuriame 50–100 butų, statytojui Infrastruktūros plėtros mokestis nebus toks skausmingas kaip statant individualųjį namą. 

Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai. V.Skaraičio nuotr. Pastebima, kad individualiuosius namus vis aktyviau pradėta pirkti po 2013 metų. Butų sandorių skaičius tuomet augo palyginti lėtai. O štai namų, jau kone dešimtmetį, kasmet statoma vis daugiau. 2020-aisiais Vilniaus regione buvo pastatytas didžiausias skaičius individualiųjų namų. Kauno regione, beje, pastatoma beveik tiek pat namų, kiek ir sostinėje. Tikėtina, kad individualiųjų namų patrauklumas dar labiau augs, nors jų plotas, kas yra viena pagrindinių priežasčių renkantis namą, o ne butą, kasmet mažėja. Jei 2000 metais statyti maždaug 200 kv. metrų ploto namai, tai per 20 metų jų plotas sumenko iki maždaug 136 kv. m., Kaune ir Klaipėdoje vidutiniškai – iki 100 kv. m. Buto vidutinio ploto mediana – apie 50 kv. metrų, t. y. statomi namai vis dar dvigubai didesni nei butai. Jei anksčiau buvo įprasta namuose įrengti rūsius ir garažus, kas padidindavo pastato plotą, dabar jų atsisakoma.  Skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 900 tūkst. butų, dar maždaug 50 tūkst. – negyvenamųjų patalpų (viešbučių, loftų, dar kone 50 tūkst. sudarytų kotedžai). Individualiųjų namų – apie 550 tūkst. „Individualiųjų namų rinka iš principo sudaro du trečdalius butų rinkos. Jeigu vertintume pagal aktyvumą, atmetus Vilniaus miesto savivaldybę, rinka pasiskirstytų maždaug taip: trečdalis jos – namai, du trečdaliai butų. Svarbu ir tai, kad maždaug pusė namų, priešingai nei butai, statomi sau gyventi. Būna kartais vystytojas, užbaigęs daugiabučio statybas, pasilieka gražiausią butą paskutiniame aukšte, bet tai tebus vienas butas visame daugiabutyje. Individualiųjų namų segmentas pakankamai aktyvus, tik tiek, kad Vilniuje, kuomet kainos truputį aukštesnės, butų segmentas labai stiprus. Tuo tarpu likusioje Lietuvos dalyje namų segmentas mažai kuo nusileidžia butams“, – komentavo pašnekovas. 

Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai. V.Skaraičio nuotr. Kiek rinką pakoregavo kone metus galiojantis Infrastruktūros plėtros mokestis, dėl kurio ietis laužė ir statytojai, ir savivaldybės? „Įsivaizduokime, kad jei sostinės Pilaitėje naujos statybos buto kv. metras kainuoja 1000 eurų, tai statybos darbai, žemės sklypo kaina, PVM mokestis sudarytų tarp 900–950 eurų už kv. m. Vystytojui grynojo pelno liktų 50 eurų nuo kv. m. Pilaitė nėra prioritetinė teritorija, taigi, Infrastruktūros plėtros mokestis čia siektų 50 eurų už kv. m, kas reiškia, jog NT plėtotojas liktų be uždarbio. Viskas išsispręstų kainą padidinus iki 1050 eurų už kv. m, pirkėjas sumokėtų šiek tiek daugiau, bet ta suma nebūtų itin reikšminga. Tačiau, jeigu kainos pakelti nepavyktų, ir NT plėtotojas liktų be pelno, jis tikrai svarstytų, ar verta statyti ten, kur būsto pardavimo kainos palyginti nedidelės. Statant senamiestyje, kur žemės sklypai brangesni, bet pardavimo kainos kur kas aukštesnės, maždaug 2000–3000 tūkst. eurų už kv. m, Infrastruktūros plėtros mokestis palyginti simbolinis – 18 eurų už kv. m. Taigi, kalbant apie prestižinį būstą, šio mokesčio įtaka nedidelė, ekonominį – reikšmingesnė. Kalbant apie individualiuosius namus, sau besistatantys namą, per daug nesureikšmins, ar kv. m kainuos 1000, ar 1050 eurų. Statant už 100 tūkst. ar 120 tūkst. eurų, mokesčio suma – maždaug 6 tūkst. eurų – nėra labai reikšminga“, – kalbėjo pašnekovas. Naujovėms priešinosi, tačiau susitaikė Kauno rajono gyventojai itin aktyviai perka ir statosi namus. Kaip paaiškino Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus specialistai, iki spalio pabaigos jau priskaičiuota daugiau kaip pusė tūkstančio įmokų. Vidutinė vienos įmokos suma siekia beveik 5 200 Eur. Nors Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (SIPĮ) buvo priimtas daugiau nei prieš pusę metų iki jam įsigaliojant šių metų liepą, įstatymo taikymo pradžioje, anot savivaldybės atstovų, teko susidurti su gyventojų bei dalies architektų ir projektuotojų nepasitenkinimu vien dėl to, kad jiems kilo daug neaiškumų dėl pradėtų taikyti reikalavimų. 

Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai. V.Skaraičio nuotr. Nuo pat šio įstatymo taikymo pradžios Kauno rajono savivaldybė daug dėmesio teigia skirianti konsultacijoms, informacijos suteikimui, kad tiek gyventojams, tiek projektuotojams būtų kuo aiškiau, kaip veikia ir kaip taikomas SIPĮ. Gyventojai bei verslo įmonės domisi galimybėmis sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nes tokiu atveju ne tik nemokama infrastruktūros plėtros įmoka, bet dar ir galima gauti kompensaciją už jų lėšomis įrengtą savivaldybės infrastruktūrą iš kitų įmokų mokėtojų sumokėtų įmokų.

Kauno rajono savivaldybė turi internetinę įmokų skaičiuoklę, kurioje galima pasitikrinti, koks įmokos tarifas taikomas konkrečioje teritorijoje.

Šiauliečiai nenori mažo ploto namų Projektavimo ir statybos darbais, daugiausia Šiaulių regione, užsiimantis Robertas Joniškis portalui lrytas.lt teigė, kad, kaip rodo jo praktika, žmonės į nedidelio, pavyzdžiui, 80 kv. m, ploto namus nesidairo, priešingai nei Vilniuje ar Kaune, kur mažesnio ploto namai lengviau įperkami. Šiauliuose įprasta statytis ar pirkti vidutinio (120–130 kv. m) ploto namus. Taip pat būsimieji naujakuriai pageidauja didesnio ploto nei 2 ar 3 arai, bent 6–7 arų sklypo. R. Joniškis pritaria: kadangi butų kainos didelės, o už panašią kainą pasistatyti namą, nors ir ne iki galo įrengtą, įmanoma, tą ir daro vis daugiau žmonių. „Laikui bėgant sukursite galutinį, likvidesnį, produktą, kuris turės didesnę vertę. Be to, turėsite savo plotą, kur galėsite leisti laiką“, – mano pašnekovas. Nors pastatė nemažai namų, rūsius, kiek pamena, teko įrengti tik dviejuose. Rūsį renkasi tik tie žmonės, kurių visai neriboja biudžetas. Garažas, priešingai, vis dar aktualus, nors ir nėra prioritetų sąrašo viršuje. Jeigu name yra garažas, tai didelis privalumas, bet jei ne – įsirengiamas sandėliukas, pavėsinė ar stoginė. Kaip pasakojo Robertas, jis statybų ėmėsi ne tik Šiaulių regione, bet ir Palangoje. Sykiu pripažįsta – NT kaina kurorte tikrai ne visiems įkandama. Kita vertus, ten ypač aktyvūs tarpininkai, kurie nori daug uždirbti. Regionai išgyvena aukso amžių? Registrų centras tik ką paskelbė, kad pagal metinį gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą šiemet išsiskyrė Akmenės (metinis augimas – 60 proc.), Jurbarko rajono (41 proc.), Kėdainių rajono (43 proc.), Klaipėdos miesto (92 proc.), Kretingos rajono (41 proc.), Lazdijų rajono (41 proc.), Šalčininkų rajono (49 proc.) ir Vilkaviškio rajono (41 proc.) savivaldybės.

Bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas mano, jog individualiųjų namų paklausa atskiruose regionuose nulemta COVID-19 pandemijos ir galimybių dirbti bei mokytis nuotoliniu būdu. „Įsivaizduokime studentą iš Jurbarko rajono, kuris mokėsi Vilniuje: jis privalėjo lankyti paskaitas, taigi, gyventi sostinėje. Dabar bent dalinai galima mokytis nuotoliniu būdu ir gyventi savo krašte. Bent iš dalies tas galioja ir aptarnavimo segmente dirbantiems žmonėms (pavyzdžiui, dirbant klientų aptarnavimo skambučių centre). Rajonai tampa žmonių, kurie vertina lėtesnį gyvenimo tempą, prioritetu.

 Pagaliau aiškiai ir tiksliai suskaičiavo, kiek per metus Vilniuje brango būstas – įspūdinga Prestižinį būstą lietuviai vis dažniau perka naudodamiesi išperkamąja nuoma Įvertino 10 mėnesių taikant Infrastruktūros plėtros įstatymą: neramina vienas sprendimas. Iš atokaus Kirtimų rajono iškraustyti narkotikų prekeiviai savo veiklą tęsia arčiau sostinės centro. Kita, bet jau banali priežastis yra ta, kad šeimos iš emigracijos grįžta į gimtuosius miestelius. Pragyvenimo lygiui augant, plečiantis pramonei, atsiranda motyvas grįžti į Lietuvą, į savo gimtąsias vietas – tai dar vienas individualiųjų namų augimo paaiškinimas. O ir kainos regionuose daug palankesnės įsikurti bei tikėtis didesnio komforto (ploto, kambarių skaičiaus). Galiausiai, gamtos artumas kartais suvaidina lemiamą vaidmenį“, – kalbėjo pašnekovas. Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2021/11/11/news/norintys-gyventi-nuosavuose-namuose-taciau-nepasivejantys-kainu-lietuviai-atrado-naujas-kryptis-kainos-ten-mazesnes-kartais-21355503

Investavimas

 
Investicijos į Europos NT išaugo 21 proc.
 
pixabay nuotr.

„Real Capital Analytics“ (RCA) duomenimis, nekilnojamojo turto (NT) sandorių apimtys Europoje šių metų trečiąjį ketvirtį priartėjo prie priešpandeminio lygio. Prie to ženkliai prisidėjo pramoninių objektų ir butų pardavimai.

Naujausioje bendrovės ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metų liepos–rugsėjo mėnesiais buvo sudaryta sandorių už 64,4 mlrd. eurų. Tai 21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai NT rinkos dinamiką pažeidė apribojimai ir netikrumas dėl COVID-19.

Bendri pasauliniai komercinio NT pardavimai šiemet siekė 202,6 mlrd. eurų, t.y. 8 proc. daugiau nei per devynis 2020 m. mėnesius ir 5 proc. mažiau nei 2015-2019 m. to paties laikotarpio vidurkis. Šiuos skaičius sustiprino per devynis šių metų mėnesius į pramoninį NT investuoti 41,6 mlrd. eurų. Tai yra 85 proc. daugiau nei iki pandemijos. Daugiausia kapitalo pramonės sektoriuje – 14,7 mlrd. eurų – pritraukė D. Britanija.

JAV vėl auga antrinės rinkos būsto pardavimai

Trečiąjį šių metų ketvirtį butų rinka taip pat klestėjo – pardavimai išaugo iki 14,3 mlrd. eurų, o tai yra 39 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šiame sektoriuje Europoje vis dar pirmauja Berlynas, antroje vietoje – Londonas, trečioje – Kopenhaga.

Biurų pardavimas per metus išaugo 9 proc., tačiau palyginus su priešpandeminiu vidurkiu – sumažėjo 26 proc.

Pagal sandorių apimtį Europoje trečiąjį šių metų ketvirtį pirmavo D. Britanija. Panašu, jog Londonas atgavo savo kaip pirmaujančios miesto NT rinkos poziciją. Jis taip pat tapo pagrindine pasaulyje tarptautinio kapitalo traukos vieta, kurią daugiausia skatina Šiaurės Amerikos investuotojai.

RCA teigė, kad išskirtiniausios metų NT rinkos buvo Švedija, Norvegija ir Danija, kur sandorių apimtys viršijo iki pandemijos buvusius vidurkius, ypatingai gyvenamojo NT sektoriuje.

Tomas Leahy, vyresnysis RCA analitikos direktorius, sakė: „Ketvirtasis ketvirtis paprastai yra aktyviausias metų ketvirtis. Sutarties pasirašymo etape dabar yra keletas labai didelių sandorių. Ir jei jie bus baigti, pasaulinės rinkos aktyvumas taps dar didesnis.

Tačiau investuotojams tenka įveikti nemažai iššūkių: didėjanti infliacija, biurų sektoriaus ateitis, kur pagrindinė paklausa – aukščiausios klasės patalpų, tikimybė, kad vyriausybės, kovodamos su viruso plitimu, vėl įves apribojimus“.

 

Namas už 1 eurą.

 
Italijos Abrucų regione akcija „namai už 1 eurą”
 
pixabay.com
 

Italijos Abrucų regione, vos pusvalandžio kelio atstumu nuo Roccaraso slidinėjimo kurortų ir Peskaros paplūdimio, Pratola Pelinha mieste pradėta siūlyti pirkėjams namus už simbolinį 1 euro mokestį, rašo „Idealista”.

Dabartinis miesto meras Antonello di Nino, pareigas pradėjęs eiti prieš ketverius metus, visą savo kadencijos laiką vienu iš prioritetų laikė gyventojų sugrąžinimą į apleistas teritorijas. Savivaldybė stipriai nukentėjo nuo žemės drebėjimo Akviloje, po kurio valdžia pradėjo rengti visų restauruotinų pastatų registrą.

„Mes atlikome visų apleistų namų šiame regione surašymą. Ir po pusantrų metų darbo supratome, kad mieste yra apie 600 negyvenamų pastatų,“ – aiškina Antonello di Nino.

Daugeliu atvejų nebuvo įmanoma rasti tuščių namų savininkų. Kai kurie apleisti pastatai registruoti 1890 m. gimusių piliečių vardu, kitų būstų savininkai jau mirę, o palikimo perdavimo procesas net nebuvo pradėtas. Vietos valdžia į pagalbą pasitelkė savanorius, kurie žemėlapyje fiksavo visus tokius objektus ir ieškojo paveldėtojų.

Savininkams, kuriuos pavyko rasti, buvo įteikti įspėjimai apie jiems priklausančių pastatų keliamą pavojų saugumui. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad daugelis jų nedega noru ką nors daryti su savo apleistais pastatais, todėl savivaldybė nusprendė parduoti juos už 1 eurą.

Kaip ir daugeliu kitų panašių atvejų, pirkėjai, įsigiję turtą už 1 eurą, turės įsipareigoti per trejus metus jį renovuoti, užtikrinant pastato saugumą. Jie galės gauti vadinamąją „seisminę premiją”, todėl renovuodami pastatus galės pasinaudoti specialiomis mokesčių lengvatomis. Be to, naujieji savininkai galės patys nuspręsti, kokios paskirties – komercinės ar gyvenamosios – bus jų nekilnojamasis turtas. Savivaldybė žada tam nenustatyti jokių ribojimų.

Akcija „Namai už 1 eurą” Italijoje tapo jau gana įprastu reiškiniu. Namus už simbolinį mokestį, bet įsipareigojant juos renovuoti, galima įsigyti įvairiuose šalies regionuose. Italijos pavyzdžiu pasekė ir Graikija bei Prancūzija, kurios, norėdamos į ištuštėjusius regionus pritraukti gyventojų, taip pat pradėjo siūlyti įsigyti ar išsinuomoti nekilnojamąjį turtą už simbolinį mokestį.

Kaip brango butai Vilniuje ?

Registrų centras: per 5 metus sostinėje butai pabrango beveik pusantro karto

2021 m. spalio 21 d.

 Per pastaruosius penkerius metus Vilniaus mieste augo ne tik pastatytų ir parduotų butų skaičius, tačiau ir jų kainos. Butai sostinėje tapo patrauklia investicija, vis daugiau žmonių ieškojo ir įsigijo antrąjį ar trečiąjį būstą, o reaguodami į paklausą nekilnojamojo turto (NT) vystytojai rinkai pateikdavo vis naujų projektų. Įregistruotų butų sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad per paskutinius 5 metus butų kainos Vilniuje vidutiniškai padidėjo beveik pusantro karto.

„Pastaruoju metu butų kainos Vilniaus mieste nuosekliai augo – vidutinis metinis kainų augimas siekė apie 7 procentus. Tai reiškia, kad palyginti su 2016 metais, šiuo metu už butą pirkėjai sumoka maždaug 40 proc. didesnę kainą. Žinoma, Vilniaus miesto savivaldybė nėra vienalytė, ją sudaro 21 seniūnija, kuri turi savo specifinę butų rinką, vystymo potencialą ir skirtingas pirkėjų preferencijas. Dėl šios priežasties atskirose seniūnijose skiriasi ir vidutinė butų pardavimo kaina, ir nagrinėjamo laikotarpio vidutinių kainų dinamika“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Šiuo metu mažiausios senesnės statybos butų (tų, kai sandoris sudarytas praėjus 2 ar daugiau metų po statybos užbaigimo) kainos sostinėje fiksuojamos Panerių, Naujosios Vilnios ir Grigiškių seniūnijose – čia vidutinės senesnės statybos butų kainos siekia apie 1,2 tūkst. už kv. metrą ir yra 35-45 proc. mažesnės už viso Vilniaus vidurkį.

Prie mažesnių butų kainų galima priskirti ir šiuos mikrorajonus: Naujininkai, Viršuliškės, Vilkpėdė, Šeškinė, Pašilaičiai, Lazdynai, Karoliniškės, Justiniškės ar Fabijoniškės, kur butų kainos šiuo metu svyruoja apie 1,5 tūkst. eurų už kv. metrą, arba 15-20 proc. mažiau už vidurkį.

Brangesnių butų šiuo metu galima aptikti Šnipiškėse, Antakalnyje ar Žirmūnuose, kur vidutinė buto kaina jau sieks apie 2 tūkst. eurų už kv. metrą. Na, o didžiausios kainos šiais metais fiksuojamos Senamiestyje, Naujamiestyje ar Žvėryne parduotuose senesnės statybos butuose, kur kainos svyruoja apie 2,4-3 tūkst. eurų už kv. metrą ir yra 30-70 proc. didesnės už vidurkį.

Senesnės statybos butai labiausiai brango Naujamiestyje, Senamiestyje, Šnipiškėse ir Žirmūnuose

Per pastaruosius penkerius metus senesnės statybos butų kainos Vilniaus mieste paaugo nuo 40 iki 70 procentų.

„Senesnės statybos butų kainos labiausiai augo tose  sostinės vietose, kur per pastaruosius keletą metų įvyko daugiausiai pokyčių – pastatyta naujų daugiabučių, kurie savaime kilstelėjo ir senesnių butų kainas, atnaujinta infrastruktūra, kuri į seniūnija priviliojo butų pirkėjus. Mažiausias kainų pokytis matomas miegamuosiuose rajonuose, kuriuose struktūriškai dominuoja senesnės statybos butai, tad didelė pasiūla ir palyginti mažesnis pirkėjų susidomėjimas, natūralu, nedaro tokio didelio spaudimo kainų augimui“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.

Registrų centro duomenimis, sparčiausias senesnės statybos butų kainų augimas fiksuojamas Naujamiesčio, Senamiesčio, Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijose – čia kainos per pastaruosius 5 metus paaugo apie 63-67 procentus.

Kiek kuklesnis kainų augimas fiksuotas Naujosios Vilnios, Lazdynų, Karoliniškių, Naujininkų, Grigiškių, Vilkpedės, Šeškinės ir Panerių seniūnijose – šiuose rajonuose senesnės statybos butų kainos per 5 metus paaugo nuo 50 iki 60 procentų. Na, o sąlyginai kukliausias kainų augimas buvo Pašilaičių, Verkių, Justiniškių, Pilaitės, Žvėryno, Fabijoniškių, Viršuliškių ir Antakalnio seniūnijose, kur senesnės statybos butai per penkmetį pabrango 40-45 procentais.

Naujų butų rinkoje išsiskiria Šnipiškės ir Žirmūnai

Naujos statybos butų kainų dinamika atskirose Vilniaus seniūnijų yra dar įvairesnė, o ryškiausi pokyčiai taip pat buvo stebimi Šnipiškių ir Žirmūnų mikrorajonuose.

„Naujos statybos butų projektai sostinėje paprastai vystomi ten, kur jie turi didžiausią atsiperkamumą ir potencialių pirkėjų susidomėjimą. Dėl šios priežasties kainų analizei buvo pasitelkta mažiau nei pusė visų Vilniaus seniūnijų, kadangi kitose metinis naujos statybos butų sandorių skaičius yra nepakankamas statistinei analizei atlikti. Nepaisant to, analizuotų seniūnijų duomenys rodo, kad lyderės pagal kainų augimą yra Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijos“, – teigia P. Rudzkis.

Per pastaruosius 5 metus naujos statybos butų, t.y. tų, kurių pirkimo-pardavimo sandoris įvyko praėjus ne daugiau kaip 2 metams po statybos užbaigimo, kainos analizuotose Vilniaus miesto seniūnijose pakilo nuo 25 iki 45 procentų.

Sparčiausias kainų augimas fiksuotas Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijose, kur naujų butų kainos paaugo 40-45 procentais. Kiek lėčiau (31-35 proc.) nauji butai brango Justiniškių, Lazdynų ir Naujamiesčio seniūnijose, o palyginti mažiausias kainų augimas fiksuotas Naujosios Vilnios, Pašilaičių, Pilaitės ir Senamiesčio seniūnijose (25-30 proc.).

Kur pervertintas NT ?

 
Įvardinti pasaulio miestai, kuriuose labiausiai pervertintas NT
 
pixabay.com nuotr.
 

Pasaulyje garsėjantis Šveicarijos bankas „UBS” atliko kasmetinę apklausą apie miestus, kuriuose labiausiai pervertintas nekilnojamasis turtas (NT). Analitikai išskyrė tuos pasaulio miestus, kuriuose „burbulo” rizika NT rinkoje yra itin didelė. Taip pat paminėjo vietoves, kur būsto kainos atitinka jo vertę.

Būsto rinka paprastai yra vienas stabiliausių ir svarbiausių bet kurios šiuolaikinės ekonomikos elementų. UBS pasaulinis nekilnojamojo turto indeksas vertina pasaulinę nekilnojamojo turto rinką ilgalaikėje perspektyvoje ir stebi „burbulų” riziką pasaulio miestuose.

Kainų burbulas, pasak UBS, NT rinkose pasikartojantis reiškinys. Pati „burbulo” sąvoka reiškia esminį ir nuolatinį teisingą turto kainos nustatymą, kurio buvimą galima įrodyti tik tada, kai „burbulas” sprogsta. 

Vertindamas miestus, bankas atsižvelgia į penkis veiksnius: objekto kainos ir pajamų iš jo santykį, objekto kainos ir jo nuomos kainos santykį, hipotekos ir BVP santykio bei statybos ir BVP santykio pokyčius, taip pat santykinį miesto NT vertės rodiklį, lyginant su visos šalies kainomis.

Tendencijos, kurias išryškino atliktas tyrimas:

Būsto kainų augimas analizuojamuose pasaulio miestuose nuo 2020 m. vidurio iki 2021 m. vidurio paspartėjo iki 6 proc. Tai buvo didžiausia rodiklio reikšmė nuo pat 2014 m. Maskvoje, Stokholme, Sidnėjuje, Tokijuje ir Vankuveryje užfiksuotas dviženklis kainų didėjimas. Šeši iš devynių miestų, kuriems gresia burbulas, yra Europoje. Tuo tarpu nė vienam JAV miestui nebūdingas pervertintas nekilnojamasis turtas.

Gyventojai, norėdami susidoroti su didelėmis būsto kainomis, turi imti dideles paskolas. Dėl to pastaraisiais ketvirčiais būsto paskolų lygis gerokai padidėjo.

Pirmą kartą nuo dešimtojo dešimtmečio būstas priemiesčiuose ir kaimo vietovėse tampa brangesnis nei miestuose. Gyvenimo mieste išlaidų ir gaunamos naudos santykis ypač pablogėjo pandemijos metu, nes pramogos ir apsipirkinėjimas tapo nebe tokie aktualūs, o biurų apskritai buvo atsisakyta.

Dėl koronaviruso apribojimų ir dažnėjančio nuotolinio darbo sumažėjo nuomos kainos. Kai kuriuose miestuose nuomos kainos sumažėjo dviženkliais skaičiais.

 Miestai, kuriuose yra didžiausia NT rinkos „burbulo” pavojus:

Frankfurtas, Vokietija

Torontas, Kanada

Honkongas

Miunchenas, Vokietija

Ciurichas, Šveicarija

Vankuveris, Kanada

Stokholmas, Švedija

Paryžius, Prancūzija

Amsterdamas, Nyderlandai

UBS analitikai nustatė tik tris miestus, kuriuose 2021 m. nekilnojamojo turto kainas galima pavadinti sąžiningomis. Tai Madridas, Milanas ir Varšuva. Kaip nepakankamai įvertintą rinką specialistai įvardijo Dubajų.

Šaltinis: prian.ru

 

Ar tai naujos krizės pradžia ?

Kiniją jau purto NT krizė – ten kilusios bangos gali atsiristi ir iki mūsų: mažėja kainos, menksta pardavimai 

LRYTAS.LT VERSLAS RINKOS PULSAS

Kinijoje įsisiūbuoja nekilnojamojo turto (NT) krizė – vis daugiau NT vystytojų skelbia apie gresiantį nemokumą. Pirmiausia pasiekė žinia apie milžinės „Evergrande“ problemas. Tačiau ji ne vienintelė, vargstanti su skolomis. Iš pirmo žvilgsnio Kinija – toli nuo Lietuvos, tačiau ten kilusios krizės bangos vis dėlto gali paliesti ir mus. 

Rugsėjo viduryje paaiškėjo, kad „Evergrande“, antroji pagal dydį Kinijos NT vystytoja, negali susidoroti su mokėjimais už skolas, viršijančias 305 mlrd. JAV dolerių. Bandydama jas padengti, „Evergrande“ pardavė savo turtą. Spalio pradžioje buvo sustabdyta prekyba kompanijos akcijomis Honkongo vertybinių popierių biržoje. Ji atnaujinta spalio 21-ąją. Tačiau, kaip nurodė bendrovė, „nėra jokios garantijos“, kad ji galės įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. „Evergrande“ 280-yje Kinijos miestų plėtoja 800 projektų. Visas įmonės turtas vertinamas 350 mlrd. JAV dolerių. Manoma, kad 200 mlrd. JAV dolerių iš šios sumos – 1,4 mln. dar nepastatytų butų. Kompanijos akcijos nuo metų pradžios nuvertėjo daugiau nei 82 proc. „Evergrande“ skolinga daugiau nei 170 bankų ir 120 finansinių institucijų, rašo forbes.ru. Anot dienraščio „The New York Times“, Pekino bandymai sumažinti kompanijos žlugimo grėsmę gali smogti NT rinkai, kurios augimas pastaruoju metu buvo vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių. „Matome labai rimtą NT rinkos nuosmukį: mažėja kainos, pardavimai ir vystytojų aktyvumas. Visa tai artimiausiai ketvirčiais gali sulėtinti ekonomikos augimą“, – Arthurą Kroeberį, tyrimų bendrovės „Gavekal Dragonomics“ generalinį direktorių, citavo dienraštis. „„Evergrande“ verslo plėtra nuo pat įkūrimo 1996-aisiais buvo grįsta paskolomis. Bet kodėl įmonė sugebėjo išsilaikyti daugiau nei 20 metų, o problemos pradėjo kilti būtent dabar? 

NT bendrovių įsipareigojimai Kinijoje 2021 m. siekė 5 trln. dolerių.

Pirma, Kinijos gyvenamojo NT rinka, suklestėjusi derlingoje reformų dirvoje XX amžiaus pabaigoje, neatsigavo nuo COVID-19 pandemijos padarinių. Rinkos augimas palaipsniui mažėjo: jei 2019 m. pirmąjį pusmetį augimas siekė 10 proc., tai 2020 m. žiemą jis nukrito iki 3,8 proc., o 2021 m. vasarą buvo 4,5 proc. Įmonei auginti pelną darėsi sudėtinga. Antra, pabrango statybinės medžiagos. Trečia, Kinijos vyriausybė pastaruoju metu padidino spaudimą verslui, nutraukdama paskolas labai įsiskolinusiems statytojams. Šiuo metu „Evergrande“ – labiausiai kredituota NT plėtotoja pasaulyje. Jos skola sudaro apie 3 proc. Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo forbes.ru. Ne vienintelė su skolomis „Evergrande“ nėra vienintelė įmonė, turinti problemų dėl skolų. Kinijos NT rinka apskritai stipriai kredituota. Pasak finansų maklerio įmonės „Nomura Holdings Inc.“ ekonomistų, NT bendrovių įsipareigojimai Kinijoje 2021 m. siekė 5 trln. dolerių. Palyginti su 2016 m., skola padvigubėjo. Todėl „Evergrande“ žlugimas Kinijos NT rinkoje gali sukelti domino efektą, teigia „Bloomberg“ ekspertai. Jų duomenimis, šimto stambiausių Kinijos NT vystytojų pardavimai rugsėjį sumažėjo 36 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau „Evergrande“ ne vienintelė vargsta su skolomis, pažymėjo „Moody’s Analytics“ ekonomistė Christina Zhu. Neseniai daugybė kitų vystytojų atskleidė turintys problemų su pinigų srautais. Jie prašė skolintojų suteikti daugiau laiko arba įspėjo apie galimus įsipareigojimų nevykdymus. NT vystytojų problemos gali virsti krize ne tik finansų, bet ir darbo rinkoje. Vien tik „Evergrande“ dirba daugiau nei 3 mln. žmonių. Visgi Kinijos centrinis bankas ramino, kad krizės plitimo rizika kontroliuojama, o „Evergrande“ galės tęsti nebaigtus projektus. Nepriklausomos ekonominių tyrimų konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ vyriausiasis Azijos šalių ekonomistas Markas Williamsas apskaičiavo, kad Kinijoje vis dar yra apie 30 mln. būstų, kuriuose galėtų apsigyventi 80 mln. žmonių. Tai – beveik visa Vokietija, pastebi cnn.com.

NT bendrovių įsipareigojimai Kinijoje 2021 m. siekė 5 trln. dolerių. Didžioji dalis – apie 90 proc. – naujų NT objektų Kinijoje parduodami prieš juos baigiant statyti, o tai, ekonomistų teigimu, reiškia, kad bet kokia nesėkmė namų statytojams gali turėti tiesioginės įtakos pirkėjams. Vis dėlto ekonomistai pažymi, kad, atmetus kelias išimtis, daugelis stambiųjų vystytojų finansiškai stipresni nei „Evergrande“. Kainos gali ne tik kilti „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nestebina, kad prie „Evergrande“ prisijungė „Fantasia Holdings“ ir kitos Kinijos NT bendrovės. „Nenuostabu, nes dėl išaugusios rizikos joms tampa vis brangiau ir sunkiau refinansuoti savo esamas milžiniškas skolas. Kinijos valdžia nerodo didelio entuziazmo padėti NT vystytojams, baimindamasi išpūsti dar didesnį būsto kainų burbulą – būsto kainos didžiuosiuose Kinijos miestuose jau dabar yra didesnės nei turtingiausiuose pasaulio miestuose, o gyventojų atlyginimai – vis dar 3-4 kartus mažesni, tad būsto įperkamumo rodikliai Kinijoje yra itin prasti, – rašė jis savo feisbuko paskyroje. – Kinijos valdžia, priešingai, siekia sumažinti NT vystytojų įsiskolinimus bei pažaboti perteklinę būsto statybą“. NT ir su juo susiję sektoriai – didžiulė Kinijos ekonomikos dalis, sudaranti net 30 proc. BVP. Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad, statybų sektoriui lėtinant savo apsukas, Kinijos ekonomikos augimas neabejotinai sulėtės ir sieks nebe įprastus 6-7 proc., o, optimistiniu atveju, 3-4 proc. arba minus 3-4 proc. pesimistinio scenarijaus atveju. „Sulėtėjus statybų sektoriui Kinija taip pat bus priversta kelti mokesčius ir/arba stabdyti investicijas į viešąją infrastruktūrą, nes šiuo metu Kinijos regionai apie trečdalį pajamų surenka iš žemės NT vystytojams pardavimų. Pardavimai rugsėjį krito 90 proc.“ – komentavo ekonomistas. 

Jis mano, kad Kinijos ekonomikos sulėtėjimas ženkliai sulėtintų viso pasaulio ekonomikos augimą, nes Kinija generavo apie trečdalį viso pasaulio BVP augimo. Gera žinia tai, kad Kinijos statybų, o ir visos ekonomikos, sulėtėjimas turėtų sumažinti žaliavų kainas. Be to, Ž.Mauricas viliasi, kad Kinijos būsto rinkos atvėsimas, o gal ir griūtis, primintų, kad būsto kainos gali ne tik kilti, bet ir kristi, tad tai galbūt atvėsintų ir Lietuvos būsto rinką. „Lietuvos ekonomikai tiesioginis poveikis būtų nežymus, nes Kinija Lietuvai nėra svarbi prekybos ir investicijų partnerė. ES šalims poveikis būtų didesnis, bet pigesnės žaliavos galimai atsvertų šį nuostolį“, – rašė ekonomistas. Ribotas poveikis Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis portalui lrytas.lt teigė, kad „Evergrande“ atvejis ypatingas, kadangi tai yra daugiausiai įsiskolinusi NT plėtotoja pasaulyje. Įmonės padėtį apsunkina ir tai, kad ji peržengia visas tris Kinijos valdžios dar pernai nustatytas įsiskolinimo rodiklių raudonas linijas (įsipareigojimų ir turto santykis mažesnis nei 70 proc., skolos ir nuosavybės santykis mažesnis nei 100 proc. ir grynųjų pinigų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis didesnis nei 100 proc.), Kinijos valdžiai siekiant mažinti įsiskolinimo lygį šalyje – 2020 m. rugpjūtį buvo nutarta, kad Kinijos NT plėtotojai turės pateikti detalias finansines ataskaitas ir atitikti minėtus nustatytus kriterijus.

Iš pirmo žvilgsnio Kinija – toli nuo Lietuvos, tačiau ten kilusios krizės bangos vis dėlto gali paliesti ir mus. 

Dėl „Evergrande“ galimo bankroto keliamos rizikos prastėja finansavimosi sąlygos, tad kiti Kinijos NT plėtotojai taip pat susiduria su sunkumais vykdyti finansinius įsipareigojimus. „Matoma ir platesnio užkrato ženklų didesnės rizikos Azijos įmonių obligacijų rinkose, kur auga obligacijų pajamingumai. Vis dėlto „Evergrande“ skola už Kinijos ribų sudaro gana nedidelę dalį visų įmonės įsipareigojimų (apie 15 mlrd. eurų), o euro zonos sąsajos su Kinijos finansų sektoriumi yra nedidelės, tad Kinijos NT įmonėms susiduriant su finansiniais sunkumais, tiesioginis poveikis euro zonai ir Lietuvai yra ribotas“, – komentavo D.Poderis. Sumažėjęs investuotojų pasitikėjimas Pašnekovo manymu, vienas iš labiausiai tikėtinų kanalų, per kurį galimas „Evergrande“ bankrotas galėtų paveikti euro zoną ir Lietuvą, galėtų būti sumažėjęs investuotojų pasitikėjimas ir dėl to įvykusi vertybinių popierių kainų korekcija pasaulio biržose. Vis dėlto Lietuvos finansų įstaigų turimi vertybiniai popieriai sudaro palyginti nedidelę dalį jų finansinio turto – apie 8 proc., iš jų užsienio vertybiniai popieriai sudaro dar mažesnę dalį – 3,7 proc. „Todėl net ir „Evergrande“ bankrutavus ir neigiamai paveikus ne tik Kinijos, bet ir likusio pasaulio finansų rinkas, tiesioginė įtaka Lietuvai būtų ribota. Be to, po 2007-2008 m. finansų krizės sustiprinta finansų įstaigų priežiūra ir papildomai sukauptos kapitalo atsargos padėtų sumažinti šoko poveikį“, – teigė Lietuvos banko atstovas.

NT bendrovių įsipareigojimai Kinijoje 2021 m. siekė 5 trln. dolerių.

D.Poderio manymu, neatmestina, kad žlugus „Evergrande“, pasaulyje išaugtų skolinimosi finansų rinkose kaštai ir tą galėtų pajusti, pavyzdžiui, bankai Šiaurės Europos šalyse, reikšmingai besiskolinantys užsienio finansų rinkose. Tokiu atveju, „Evergrande“ bankrotas galėtų netiesiogiai paveikti ir Šiaurės Europos šalių bankų grupėms priklausančius Lietuvos bankus. Vis dėlto, tikėtina, kad šis efektas būtų ribotas, nes Lietuvoje veikiančių bankų finansinės sąsajos su patronuojančiaisiais bankais per dešimtmetį reikšmingai sumažėjo. Be to, Lietuvoje veikiantys bankai daugiau finansuojasi indėliais nei prieš finansų krizę, ir indėlių šiuo metu yra pritraukę daugiau nei paskolų. Nėra patikimų duomenų „Kalbant apie galimą poveikį Lietuvos NT įmonėms, NT operacijų ir statybos įmonių finansinė padėtis Lietuvoje yra gera, įmonės įsiskolinusios žymiai mažiau nei Kinijos NT įmonės. Gera NT sektoriuje veikiančių įmonių finansinė padėtis leistų įmonėms ir toliau vykdyti veiklą net ir įvykus sukrėtimui NT sektoriuje“, – prognozavo D.Poderis. Tamsaus scenarijaus nepiešė ir tarptautinės NT įmonių grupės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas.

Honkongo biržoje sustabdyta prekyba „Evergrande“ akcijomis Kinijos NT ir statybos sektoriai susitraukė pirmą kartą nuo pandemijos pradžios (1) „Įsivaizduokite komunistinę Kiniją, kurioje viskas valdoma įsakymais. Manau, kad jie vidines problemas išspręs kokiu nors įsakymu, įmes pinigų. Kitas dalykas, kad ten gali būti investavę užsienio investuotojai – gali būti, kad jų lėšos sudegs. Tačiau globalios problemos nematau. Mano asmenine nuomone, didžiausia problema ta, kad neturime apie Kiniją patikimų duomenų. Informacija dozuojama ir paduodama taip, kaip jie to nori, todėl pasidaryti iš to išvadas būtų klaidinga“, – teigė M.Kulbokas. 

Perkant Nekilnojamą turtą gali didėti pradinis įnašas

NT rinką siūlo vėsinti dvigubai didesniu pradiniu įnašu perkantiems antrą būstą

Edgaras Savickas 2021 m. rugsėjo 28 d. 10:36  Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, o kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, antradienį pranešė centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

NT rinką siūlo vėsinti dvigubai didesniu pradiniu įnašu perkantiems antrą būstą

© DELFI / Josvydas Elinskas
 
 

Planuojama, kad nauji reikalavimai galėtų įsigalioti atitinkamai 2022 metų sausio 1 dieną ir liepos 1 dieną.

G. Šimkus spaudos konferencijoje dėstė, kad priemonių NT rinkos kaitimui užkardyti imtasi įvertinus situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį.

„Matome, kad yra reikalinga tam tikrų makroprudencinės politikos priemonių“, – sakė jis.

Lietuvos bankas siūlo griežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytus kreditingumo reikalavimus tiems, kurie ima būsto paskolas jau turėdami kitų negrąžintų būsto paskolų – nuo kitų metų sausio 1 dienos siūloma maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (LTV) sumažinti iki 70 proc.

Lietuvos bankas taip pat ketina būsto kredito davėjams (bankams ir centrinių kredito unijų grupėms) pradėti taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR, angl. Systemic Risk Buffer) normą būsto paskolų portfeliui. Šis kapitalo reikalavimas papildytų ir būtų taikomas panašiu principu kaip ir anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, tačiau kapitalo atsarga būtų skaičiuojama ne nuo visų pozicijų dydžio, bet nuo su nekilnojamojo turto įkeitimu esančių pozicijų fiziniams asmenims Lietuvoje dydžio. Numatoma, kad rezervo reikalavimas nebūtų taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis sudaro itin mažą sektoriaus būsto paskolų dalį, t. y. yra mažesnis už 50 mln. eurų.

Gediminas Šimkus

Gediminas Šimkus
© Lietuvos bankas

Mastas padidėjo

Kaip rašoma Lietuvos banko sisteminės rizikos modeliavimo skyriaus specialistų Jaunius Karmelavičiaus, Manto Dirmos ir Giedriaus Stalenio straipsnyje, per COVID-19 pandemiją padidėjo antrųjų būsto paskolų suteikimo mastas.

„Antrosios būsto paskolos 2021 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 166 mln. eurų, arba apie 12 proc. suteiktų naujų būsto paskolų srauto, o 2019 metų pabaigoje ir 2020 metų – apie 10–11 proc.

Per pandemiją antrųjų būsto paskolų dalis padidėjo beveik visoje Lietuvoje, o didžiausias šuolis – nuo 9 iki 16 proc. – yra Klaipėdos apskrityje. Ši tendencija gali būti siejama su investicinio būsto arba būsto, skirto poilsiui, pavyzdžiui, kurortuose, įsigijimu“, – rašo autoriai.

Specialistų teigimu, remiantis istoriniais duomenimis, matyti, kad antrosios būsto paskolos paprastai yra rizikingesnės negu pirmosios, net ir atsižvelgus į įvairias skolininko ir paskolos savybes.

„Mikrolygmens kredito rizika grįsti modeliai rodo, kad, atsižvelgiant į nepalankaus ekonominio scenarijaus raidą, namų ūkiams, kurie turi kitų neseniai paimtų ir mažai amortizuotų būsto paskolų, imant antrąją būsto paskolą reikėtų šiek tiek didesnio pradinio įnašo, kuris siektų bent 16–24 proc. užstatomo turto vertės. Tokio dydžio reikalavimas užtikrintų vien tik tai, kad bendra namų ūkio kredito rizika turint dvi būsto paskolas būtų ne didesnė negu to paties namų ūkio kredito rizika, jei jis turėtų vienintelę būsto paskolą. Tačiau esant papildomai makrolygmens rizikai finansiniam stabilumui, kai investicijos į būstą su antrąja paskola prisideda prie būsto rinkos disbalansų formavimosi, gali būti tikslingas ir griežtesnis pradinio įnašo dydžio reikalavimas antrosioms paskoloms“, – rašoma jų publikacijoje.

Dar trys priemonės

G. Šimkus spaudos konferencijoje priminė, kad Lietuvos bankas šešėlinės ekonomikos mažinimo darbo grupei yra pateikęs siūlymus dėl registruotų preliminarių būsto įsigijimo sutarčių.

„Tai svarbi priemonė, kuri leistų surinkti daugiau informacijos, kai vyksta pirminis būsto pardavimas. Tai leistų konstruoti geresnes priemones, prisidėti prie veiklos skaidrinimo, išvengti mokesčių vengimo galimybių“, – sakė jis.

Dar viena įvardinta priemonė – kad būtų apribotos galimybės atsiskaityti už NT grynaisiais pinigais.

„Verta atnaujinti šias diskusijas. Taip pat svarstoma dėl NT mokesčio. Tai biudžetų pajamų šaltinis, bet gali turėti ir platesnę reikšmę. Tai NT rinką stabilizuojantis vaidmuo. Šią rolę norime pabrėžti – kad valstybė konstruodama ir diskutuodama dėl šio mokesčio, susifokusuotų ne tik į biudžetus, bet matytų ir galimą veikimą NT rinkai“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko vadovas pastebėjo, kad tik 40 proc. būsto įsigijimų vyksta su paskolomis, verte tai – 60 proc.

„Tų, kurie skolinasi būstui įsigyti daugiau yra miestuose, kur reikia paskolos. Grubiai tariant pusės pirkėjų tai apskritai neveiks. Tai priemonė rizikingiausiai daliai, tiems, kurie paskolas ima investiciniams tikslams“, – sakė G. Šimkus.

G. Šimkus sakė, kad pristatytas priemones palaiko rinkos dalyviai.

„Galime kalbėti apie dizainą, tačiau rinkoje supratimas yra. Tai, kad mes dabar išeiname ir pradedame kalbėti apie tai, visiškai nereiškia, kad patys rinkos dalyviai… Mano galva, iš jų pusės būtų ir neteisinga, nesolidaru, jei jie užsimerktų ir pradėtų specialiai taikyti švelnesnius reikalavimus tam, kad paspartintų.

Dabar ateina į kredito įstaiga, prašo paskolos, o ta kredito įstaiga, žinodama, kad bus griežtinami reikalavimai, specialiai forsuoja skolinimą tam, kad paskolintų. Tai būtų nebendradarbiavimo pavyzdys.

Tačiau tai yra apie 12 proc. paskolų srauto, tai nedidelė dalis. Be to, ji nukreipta ne į tai, kad būtų numuštos NT kainos, galimybė pasiskolinti, o būtent padėti užkardyti rizikas tose skolinimo segmentuose, kur rizika yra didesnė“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

G. Šimkus pažymėjo, kad Lietuvos NT rinka šiuo metu yra „šilimo, kaitimo pradžioje“. „Tai tas pats laikas, kai institucijos turi pradėti veikti, reaguoti į rizikas“, – sakė jis.

Perspėja apie besikeičiančią nuomos rinką – jei taip ir toliau, bus bėdų Prognozuoja, kada kainos kris.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje. Nors NT brokeriai teigia, jog esamas kainų augimas sietinas su sezoniškumu, ekonomistas perspėja apie naujas tendencijas ir galimus pavojus.

Pasak „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, šių metų kainų pokyčius sunku lyginti su pernykščiais, nes statistiką iškreipė dėl karantino įvykę procesai, pavyzdžiui, sumažėjusi trumpalaikė nuoma. Analizuojant duomenis matyti, kad vidutiniškai 1–4 kambarių būstas nuo pernai pabrango 80 eurų. „Pernai kainų mediana buvo 520 eurų, šiemet – 600“, – skaičiavo T.S.Kvainickas. NT ekspertas pabrėžė – lyginant kainas svarbu atsižvelgti į segmentus. Pasak jo, atskiruose segmentuose būsto kaina kilo maždaug 10 proc., tačiau būsto nuomos portaluose pastebimas ir ženklesnis kainų kilimas. Labiausiai nuoma brango senamiestyje – dviejų kambarių buto nuoma 2020 metais siekė 650 eur., o šiemet atsieina visu šimtu daugiau. Antakalnyje dviejų kambarių buto nuoma brango vidutiniškai 80 eur. nuo 550 eur. pernai iki 630 šiemet , Pilaitėje – nuo 450 iki 500 eur., o Naujamiestyje išliko stabili ir siekia 600 eurų už dviejų kambarių butą.

Vyriausiojo „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, būsto nuomos kainų pokyčius stipriai lemia augantys atlyginimai, palaipsniui profesionalėjanti nuomos rinka ir augantys nuomininkų lūkesčiai. „Nuomos rinka Lietuvoje yra specifinė, nes nėra iki galo susiformavusi, todėl statistinis kainų augimas gali būti gerokai didesnis nei faktinis. Daug nuomotojų legalizuojasi, moka mokesčius, dalis būstų yra pritaikomi tiesiogiai nuomai, yra ir aukštesni reikalavimai. Žengiame nuo „bobučių“ rinkos į profesionalią. Kylant kokybei, kyla ir kaina“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, dabartinis kainų augimas yra didelis netikėtumas: „Prislopo emigrantų ir darbuotojų iš trečiųjų šalių srautai, atvykstamasis turizmas šiemet buvo gerokai mažesnis nei pernai. Kainų kilimas, turint omeny visas šias aplinkybes, yra ganėtinai spartus“. Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje. 

Būstas Vilniuje už buto Ostine kainą Ž.Mauricas perspėjo, kad dideji pasaulio miestai šiuo metu konkuruoja dėl darbuotojų, o pagrindiniu konkurenciniu pranašumu tampa būsto nuomos kaina. Ši tendencija ypač ryški Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Didelė dalis JAV gyventojų palieka Niujorką, Vašingtoną, Sietlą, kur būsto kaina už kvadratinį metrą siekia 4–9 tūkst. eurų ir vyksta į Ostiną, Feniksą, Dalasą ar Atlantą, kur kvadratinis metras kainuoja 1800 eurų. „Vilnius šiuo metu yra brangesnis nei Ostinas. „Teslos“ neturime, bet kainas turime“, – sakė ekonomistas. Jeigu Vilnius pabrangs, pasak Ž.Maurico, prarasime tarptautinį konkurencinį pranašumą: „Jei norime pritraukti IT įmonių iš Baltarusijos, turime rasti nuomojamų būstų, o tai kol kas mums sudėtingai sekasi. Jeigu jie neras butų už priimtiną kainą, gali vykti į kitą šalį“. 

Žygimantas Mauricas.  Išaugusį klientų iš Baltarusijos skaičių pastebi ir NT brokeriai. Tai, pasak jų, neleidžia susiformuoti pasiūlos pertekliui. „Jei nebūtų baltarusių specialistų, už 550 eur. būstus nuomojantys žmonės turėtų mažinti kainas, kad galėtų lengviau konkuruoti. Tokiu atveju, sumažėtų skirtumas tarp brangesnių ir pigesnių būstų. Kadangi visuose segmentuose yra judėjimas, jie nedaro vienas kitam spaudimo, todėl yra išlaikomi didesni kainų skirtumai“, – aiškino T.S.Kvainickas. Pasak „Oberhaus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, baltarusiai specialistai orientuojasi į 2–3 kambarių būstą ir už jį yra pasirengę mokėti 500–700 eur., tad su studentais dėl būstų nekonkuruoja. Žiemą planuojamas kainų kritimas Būsto nuomos kainos itin priklauso nuo sezono. NT specialistų teigimu, nuomos kainų šuolis kasmet stebimas laikotarpiu tarp Žolinių ir Vėlinių, o žiemą kainos krenta. „Jei žiemą neišnuomoji, tada tenka pačiam mokėti komunalinius mokesčius, todėl kaina mažėja. Jei pamatys, kad lūkesčiai buvo per daug užkelti, gal pasikoreguos kaina. Toks dviženklis augimas gali padaryti meškos paslaugą ilguoju laikotarpiu“, – aiškino Ž.Mauricas. Jis taip pat pastebėjo, kad nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje ima keistis, o tai, pasak ekonomisto, gali turėti ilgalaikių pasekmių. 

Labiausiai nuoma brango senamiestyje. Daugiau namų nei butų „Namų sandorių skaičius šiuo metu Lietuvoje yra didesnis nei butų. Tai duos impulsą namų rinkos atsiradimui, nes šiuo metu namų kainų statistikos neskaičiuojame, tik butų. Tai taip pat lems ir miestų plėtimąsi. Bus precendento neturintis priemiesčių augimas didžiuosiuose miestuose. Savivaldybė siekė daugiau gyventojų prisikviesti į centrą, tačiau judėjimas iš jo bus didesnis. Čia galime prisivirti košės, nes infrastruktūra nėra išvystyta – net nėra įsukimo į Tarandę“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak ekonomisto, Lietuvą ilgainiui gali ištikti JAV ir Australijos likimas. Dėl itin pabrangusių sklypų vystytojai ims statyti itin mažos kvadratūros butus miesto centre, kurie bus skirti trumpalaikei nuomai, o šeimos kelsis į priemiesčius. „Tačiau pas mus priemiesčiai nesutvarkyti. Artimiausiu metu gali būti labai daug iššūkių“, – perspėjo ekonomistas.  Neišplėtota užmiestinė infrastruktūra. T.Bauro nuotr. Vokietijos modelio neperimsime Nors NT kainos sparčiai stiebiasi, Vokietijos modelio, kai dauguma žmonių neįsigyja nuosavo būsto, bet jį nuomojasi visą gyvenimą, neperimsime. „Vienas iš liberalios demokratijos pamatų yra privati nuosavybė. Kai žmonės neturi nuosavybės, jiems kyla keistų minčių, kaip, pavyzdžiui, Berlyne rugsėjo 29 d. vyks referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar nusavinti būstus iš nuomotojo, nes neva labai sparčiai kyla nuomos kainos. Aš tokio modelio Lietuvoje nenorėčiau. Berlynas yra nuskuręs, nes kai nėra privačios nuosavybės, žmogus nėra suinteresuotas gerinti aplinką. Tačiau Lietuvoje toks scenarijus mažai tikėtinas, nes Lietuviai teikia prioritetą nuosavam būstui“, – kalbėjo Ž.Mauricas. Ar Finansų ministrės Gintarės Skaistės siūlymas apmokestinti NT padės suvaldyti kylančias kainas, ekonomistas bei brokeriai nesutaria. „Žinių radijui“ Ž.Mauricas teigė, jog NT apmokestinimas yra tvarus būdas į biudžetą gauti papildomų pajamų, tačiau NT ekspertai teigė, kad šiuo metu svarbu žinoti būsimų mokesčių dydį. „Klausimas, kokio dydžio jis bus – simbolinis, didinamas palaipsniui. Tikiuosi, nebus drastiškų mokesčių įvedimo. Galiausiai, klausimas, kur tie pinigai eis – į bendrą valstybės biudžeto katilą, savivaldybėms, gatvių ar infrastruktūros gerinimui“, – svarstė M.Čiulada. Jam antrino ir T.S.Kvainickas: „Kai kalba eina apie 1–2 proc., sudėtinga atsakyti, kokį tai turės faktinį poveikį. Turto vertė yra apmokestinama nuo mokestinės vertės. Mokestinė vertė dažnai nesutampa su realia rinkos verte. Tai labai būdinga naujos statybos būstams. Jei mikrorajone kyla daug naujų daugiabučių, bet yra ir senos statybos pastatų, sena statyba mokestinę vertę mažina – nauji butai skiedžiami senais ir jų mokestinė vertė mažėja.  Įvardijo, kokie ir kodėl šiuo metu yra perkamiausi būstai – naujas požiūris į NT Mėgindami sutaupyti įkliūva į sukčių pinkles: sutaręs dėl būsto nuomos internete, liko be pinigų ir be būsto  Nauji pastatai, kurie rinkoje kainuoja brangiau, bet mokestiniu atžvilgiu nėra tiek brangesni, jiems mokestis sąlyginai yra nedidelis. Atsiranda riba, kai vieniems mokestis yra nežymus, o kitiems žymus. Tiems, kurie gyvena senesniame būste, mokestis pasijaučia greičiau nei gyvenantiems naujame būste. Visiems bendras nedidelis mokestis būtų lengvai administruojamas ir nesukeltų streso, o kai atsiranda išimtys, skirtingi tarifai, vėlgi – jei yra išimtis, yra ir būdas ją apeiti“.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/09/23/news/perspeja-apie-besikeiciancia-nuomos-rinka-jei-taip-ir-toliau-bus-bedu-20772553

Siūloma keisti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu šalies regionų teritorijose ir didesnio teisinio reguliavimo aiškumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo pataisas, pagal kurias trumpinamas laikotarpis, po kurio jaunai šeimai nebereikės grąžinti gautos subsidijos, jei ji norės būstą parduoti. Taip pat gerinamos pažymų, patvirtinančių teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, išdavimo sąlygos, rašoma pranešime. © DELFI / Mindaugas Ažušilis „Mažas gimstamumas, jaunų žmonių emigracija į užsienį, migracija į šalies didmiesčius – regionų kasdienybė. Manome, kad įstatymo pakeitimai sudarys aiškesnes ir palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms gauti finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą regionuose, taip prisidedant prie regionų atsigavimo”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Trumpinamas terminas, lengvinamos sąlygos Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos ir norį šį būstą parduoti, ji privalo grąžinti gautą valstybės subsidiją pirmajam būstui įsigyti. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms keisti gyvenamąją vietą, prisitaikant prie kintančių darbo rinkos poreikių bei kitų gyvenimo aplinkybių, minėtas terminas trumpinamas nuo 10 iki 5 metų, tai yra, jei ne trumpiau nei penkerius metus būste išgyvenusi šeima atiduoda kreditą ir būstą parduoda, jai nereikės grąžinti valstybės subsidijos. Įstatymo projektu taip pat siūloma išplėsti atvejų, kuomet subsidija neturi būti grąžinama, sąrašą ir papildomai nustatyti, kad subsidijos grąžinti nereikia, jeigu nepraėjus penkeriems metams siekiama pakeisti būstą į didesnį toje pačioje savivaldybėje, tais atvejais, kai būstas yra per mažas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytą būsto naudingąjį plotą, tenkantį vienam šeimos nariui, arba jei šeimoje yra asmenų, kuriems būtinas didesnis plotas, pavyzdžiui, pagausėjus šeimai ar dėl sąlygų neįgaliesiems asmenims pagerinimo. Taip pat siūloma papildyti Įstatymo nuostatas ir nustatyti, kad tais atvejais, kai būstas parduodamas priverstinio vykdymo tvarka arba fizinio asmens bankroto byloje, reikalavimas dėl gautos subsidijos grąžinimo netaikomas. Tokiu būdu, prisidedant valstybei, būtų sušvelninama šeimų situacija joms patekus į nepalankią finansinę padėtį ir užkertamas kelias ją dar labiau pabloginti. Gerinamos pažymų išdavimo sąlygos Pagal šiuo metu galiojančią tvarką savivaldybės išduodama pažyma dėl teisės į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti galioja ne ilgiau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Praktika rodo, kad tokią pažymą pačioje metų pabaigoje gavusios šeimos nespėja susitvarkyti visų formalumų, kad galėtų įsigyti būstą ir gauti finansinę paskatą, arba sukeliama papildoma administracinė našta šeimoms, siekiant suspėti pažymos galiojimo metu kreiptis į kredito įstaigas. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad pažyma galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos ir įtvirtinti vienodą 15 kalendorinių dienų galiojimo laikotarpį. Tokiu būdu būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas visoms šeimoms nepriklausomai nuo pažymos išdavimo datos. Užkertamas kelias piktnaudžiavimui Siūloma nustatyti, kad, tais atvejais, kai būstas įsigyjamas iš juridinio asmens, jei jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis yra vienintelis to juridinio asmens dalyvis, jauna šeima neturėtų teisės į valstybės finansinę paskatą būstui įsigyti. Tokiu būdu būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų, kai finansinės paskatos naudą iš esmės gauna jaunos šeimos artimi giminaičiai, kurie yra vieninteliai juridinio asmens, iš kurio perkamas būstas, dalyviai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/siuloma-keisti-salygas-jaunoms-seimoms-isigyjant-pirmaji-busta-regionuose.d?id=88238643

Ar tai NT krizės pradžia ?

Ant žlugimo ribos atsidūrusios Kinijos NT milžinės vadovas žada atnaujinti darbą  (1) ELTA 2021 m. rugsėjo 21 d. 08:47 aA Skolose skęstančiose Kinijos nekilnojamojo turto vystymo milžinės „Evergrande“ vadovas darbuotojams pareiškė tikįs, kad bendrovė „netrukus įveiks tamsiausią akimirką“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Tuo tarpu Azijos akcijų rinkose kyla panika dėl to, kad konglomeratas gali nebevykdyti savo finansinių įsipareigojimų. „Evergrande“© Scanpix / Reuters Į bėdą patekusi NT vystymo bendrovė stengiasi nuraminti piktus būsto pirkėjus ir investuotojus, nors jos skolos viršija 300 mlrd. dolerių ir ji svyruoja ties žlugimo riba. 1996 metais bendrovę įkūręs Xu Jiayin laiške darbuotojams rudens vidurio šventės proga pareiškė, kad „tvirtai tiki, jog „Evergrande“ netrukus sugebės įveikti tamsiausią akimirką“, pranešė valstybinis laikraštis „Securities Times“. Toliau jis teigė, kad „Evergrande“ atnaujins darbus ir gamybą visu pajėgumu, užtikrins pastatų užbaigimą ir „prisiims atsakomybę namų pirkėjų, investuotojų, partnerių ir finansų institucijų atžvilgiu“. Laiške Xu valstybinės šventės proga taip pat padėkojo darbuotojams už sunkų darbą. Rytinės prekybos biržose metu, baiminantis bendrovės griūties ir galimos įtakos ekonomikai, krito Honkongo ir Tokijo akcijų vertė, kitos nekilnojamojo turto įmonės taip pat atsidūrė pavojuje. Dėl „Evergrande“ krizės prie bendrovės biurų Kinijoje net prasidėjo paprastai retai vykstantys protestai, kurių metu investuotojai ir tiekėjai reikalavo savo pinigų – kai kurie jų teigia, kad bendrovė jiems skolinga milijoną dolerių. Anksčiau šį mėnesį bendrovė pripažino, kad patiria „didžiulį spaudimą“ ir gali būti nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ant-zlugimo-ribos-atsidurusios-kinijos-nt-milzines-vadovas-zada-atnaujinti-darba.d?id=88235943

Ką slepia NT skelbimų nuotraukos? Neapsigaukite!

Šiandien svajonių namų paieškos prasideda nuo nuotraukų. Tikėtina, kad jei naršėte nekilnojamojo turto skelbimų svetainėse, ne kartą susiviliojote nuostabiais jaukių, malkomis kūrenamų židinių, prabangių marmurinių vonių ar stumdomomis durimis uždaromų namų biurų vaizdais. Tačiau ne viskas yra taip gražu, kaip atrodo nuotraukose.

Pasirodo, kai kurie nuotraukose puikiai atrodantys namų elementai kelia daug rūpesčių, kai tenka juos naudoti kasdien, nuolat valyti ir prižiūrėti. Dažnai jie ir veikia ne taip puikiai, kaip būtų galima to tikėtis. Tad į internetinę svajonių būsto medžioklę eikite plačiai atmerkę akis.

Pateikiame 8 dalykus, kurie ypatingai papuošia nuotraukas, tačiau neypatingai patrauklūs būna kasdienybėje.

1. Malkomis kūrenamas židinys

 

Nuotrauka: pixabay.com

Kai nekilnojamojo turto skelbimo nuotraukoje pamatome židinį, mintys iš karto ima suktis apie jaukius žiemos vakarus, su artimaisiais leidžiamus prie spragsinčio židinio. Vis dėlto dauguma namų savininkų nustoja naudoti židinius jau po pirmųjų metų, nes tai reikalauja daug darbo (paruošti malkas, jas atnešti ir nuolat mesti į ugnį) ir sukuria didelę netvarką (pelenai, malkų atplaišos). Jei židinys buvo nekokybiškai sumūrytas ar neprižiūrimas taip, kaip reikia, dėl blogos traukos iš jo gali sklisti dūmai, nujuodinsiantys ne tik židinio apdailą, bet ir kambario sienas ar lubas.

2. Stumdomos durys

Nuotrauka: pixabay.com 

Stumdomos durys nuotraukose visada atrodo žavingai. Tokios durys yra puikus būdas taupant vietą atskirti du gretimus kambarius. Tačiau, jei esate būsto pirkėjas, būkite atidūs. Daugelyje nuotraukų stumdomos durys slepia darbo vietą, skalbinių ar vonios kambarį. Realiame gyvenime labai dažnai jos neveikia taip, kaip turėtų. To priežastis: stumdomos durys, kabančios ant slankiklių, neįsistato į durų rėmą, todėl mažai slopina garsus, kas gali būti nemenka problema.

3. Vonia su atviromis kojelėmis

Nuotrauka: pixabay.com

Ar yra kas nors romantiškiau už vonią ant kojelių? Tačiau realybėje tokia vonia puikiausiai veikia, jei šalia yra dušo kabina. Jei norite vonioje nusiprausti po dušu, nėra labai smagu būti susuktam į vonios užuolaidų kokoną, kuris vis lįs į vonią ir lips prie jūsų kūno.

taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kaip vonia yra įkomponuota kambaryje. Jei ji bus įsprausta į kampą ar liesis su siena, kaip dažnai nutinka, bus sudėtinga išvalyti tiek po ja, tiek aplink vonią.

4. Medžio dailylentės

Nuotrauka: pixabay.com

Gamtos mylėtojams dažnai patinka kaimiškas interjeras su daugybe medinių dailylenčių. Tačiau iš tikrųjų medinėmis dailylentėmis dekoruoti kambariai gali būti tamsūs ir niūrūs. Todėl rinkdamiesi panašų būstą, ypatingai dėmesį atkreipkite į apšvietimą. Čia turėtų būti puikiai suderintas natūralus apšvietimas su lubų šviestuvais, įleidžiamais šviesos šaltiniais ir nukreipiamais šviestuvais.

5. Šviestuvai su atviromis lemputėmis

Nuotrauka: pixabay.com

Negi dar nesibaigė Edisono lempučių manija? Žinoma, tokios lemputės yra greitas būdas pridėti vintažinį akcentą paprastam kambariui ir nuotraukose jos gali atrodyti intriguojančiai, tačiau iš tikrųjų jos nesuteikia pakankamai šviesos. Be to, jas labai sudėtinga valyti.

6. Tamsios sienos

Nuotrauka: unsplash.com

Nuotraukose tamsios sienos atrodo dramatiškai ir gali būti šioks toks paįvairinimas akims po masės baltų sienų variacijų skelbimuose. Tačiau realiame gyvenime tokios sienos jums gali nepadaryti jokio įspūdžio ir gali atrodyti netgi visai blogai.

Tokios sienos turi būti tobulai lygios, nes priešingu atveju išryškės visi trūkumai. Dažna „pasidaryk pats” klaida yra naudoti blizgius dažus ant sienų plokštės ar tinko. Blizgūs dažai labiau išryškina kiekvieną netobulumą nei matiniai ir kai kuriose vietose blizgumas gali skirtis.

Be to, kaip ir medinės dailylentės, tamsios sienos sugeria kambario šviesą. Taigi, įsitikinkite, kad kambaryje yra gerai suderintas natūralus apšvietimas, lubų ir tiksliniai šviestuvai. Be to, tokiame kambaryje puikiai dera ir stalinės lempos, nes silpnos šviesos tamsioje patalpoje atrodo labai viliojančiai.

7. Trinkelėmis ar akmenimis grįstas įvažiavimas

Nuotrauka: pixabay.com

Trinkelėmis ar akmenimis grįstas įvažiavimas neabejotinai suteikia patrauklumo. Tačiau prieš rinkdamiesi tokį namą, paklauskite savęs, ar esate pasiruošęs imtis visų reikalingų priežiūros darbų, kad trinkelės nebluktų nuo saulės ar kad tarp jų neaugtų žolės.

Jei ketinate įsigyti namą su trinkelėmis grįstu įvažiavimu, būtinai paklauskite, kaip buvo atliekami trinkelių klojimo darbai. Svarbu, kad klojant trinkeles būtų taikomi patys geriausi ir moderniausi metodai. Jei trinkelės bus sudėtos nekokybiškai, dėl neigiamos temperatūros susidarantis ledas laikui bėgant gali iškiloti trinkeles ir kelias ar kiemas bus nebelygus.

8. Marmuras (ar marmuro imitacijos plytelės)

Nuotrauka: pixabay.com

Virtuvėje ar vonios kambario sienų apdailai naudojamas marmuras visiems labai patinka. Nuotraukose jis atrodo puikiai. Tačiau realiame gyvenime marmuras tinka tik dviejų tipų žmonėms: keistuoliams-tvarkos manjakams ir tiems, kuriems patinka laikui bėgant susidarančios dėl oksidacijos susidarančios apnašos.

Marmurą imituojančios porceliano plytelės dažnai pasirenkamos kaip pigesnis ir mažiau priežiūros reikalaujantis marmuro pakaitalas. Jos taip pat nuotraukose atrodo puikiai, tačiau ne visada taip pat gerai atrodo pažiūrėjus iš arčiau ar praėjus kuriam laikui. Norėdami išgauti vientisų plokščių efektą, reikia iki minimumo sumažinti siūles tarp plytelių ir naudoti plytelių spalvą atitinkantį glaistą. Tačiau laikui bėgant jis patamsėja, išryškindamas plytelių kontūrus.

Šaltinis: realtor.com

Prieš nutarus pirkti būstą – bankininkų patarimai, į ką šiandien svarbiausia atkreipti dėmesį LRYTAS.LT

Pastaruoju metu pirkėjams grįžus prie įpročio gyvenamąjį būstą pirkti iš brėžinių, bankininkystės rinkos ekspertai galimas vartotojų ateities finansines problemas vertina kaip gerokai mažiau tikėtinas, palyginti su 2008 metų ekonomine krize. Be to, per pandemiją rekordines aukštumas pasiekusios santaupos kai kuriais atvejais leidžia nesiskolinti ir būstą pirkti už grynuosius.

Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška teigia, jog būsto rinka įkaito dėl kelių priežasčių, tarp kurių svarbus ir koronaviruso pandemijos veiksnys, leidęs sukaupti didesnius asmeninius finansų rezervus. 

„Pandemija padidino gyvenamojo nekilnojamojo turto paklausą, nes 2020 metais tikrai netikėtai daug teko dirbti iš namų, todėl norėjosi „atnaujinti“ namų biurą, įsigyti erdvesnį būstą ar keltis arčiau gamtos. Net ir pandemijos metu augo atlyginimai bei pilnėjo sąskaitos bankuose, todėl nestebina, kad pinigai nukreipiami į vieną populiariausių Lietuvoje turto klasių – gyvenamąjį būstą. Daug svarbesnis klausimas yra tai, kiek šis segmentas yra sveikas bei atsparus vadinamiesiems burbulams“, – sako Julius Ivaška. Lietuvos banko duomenimis, liepos mėnesio pabaigoje šalies gyventojams išduotų būsto paskolų vertė siekė 9,8 mlrd. eurų, kai 2020 metų pabaigoje sudarė 9,1 mlrd., o 2019 metų gale – 8,4 mlrd. eurų. Pradinis įnašas – jau ne keli procentai Prieš daugiau kaip dešimt metų užvirusi gyvenamojo būsto rinka smogus krizei pareikalavo „aukų“. Daliai būsto pirkėjų nesugebant vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, per piką jų įsigytas būstas grįžo bankams. J. Ivaškos vertinimu, paskolos suteikimo kartelė šiuo metu yra gerokai iškelta ir leidžia būsto pirkėjams geriau pasiruošti gyvenimo investicijai. „Šiuo aspektu situacija 2008 metų neprimena – dabar tikrai sunkiau pasiskolinti, nes 2008 metais užtekdavo vos 5 proc. pradinio įnašo, o dabar reikalaujama, kad jis sudarytų 15 proc. Be to, svarbus ir kitas rodiklis: tvarus bent jau 40 proc. paskolos įmokų ir tvarių mėnesio pajamų santykis. Vadinasi, paskolos būstui įsigyti prašantys žmonės į banką jau ateina turėdami šiek tiek daugiau patirties ir žinių taupyme bei asmeninių finansų valdyme, objektyviau vertina savo galimybes ir geriau įsivaizduoja, kaip reikės vykdyti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus“, – pastebi Julius Ivaška. Jo teigimu, atitinkamai ir bankų būsto paskolų portfelio kokybė dėl atsakingo skolinimo nuostatų taikymo šiuo metu reikšmingai geresnė nei 2008 metais. Bankai skolina atsargiau – įvertina klientų pajamų tvarumą ir pakankamumą, mažesnė klientų dalis turi daugiau nei vieną būsto kreditą, yra sutrumpėjęs ir maksimalus paskolos terminas. „Todėl, tikėtina, net ir Lietuvos ekonomikai stabtelėjus ar susidūrus su sunkumais, bankų būsto paskolų portfelis išliktų pakankamai stabilus kokybės prasme“, – prognozuoja Julius Ivaška. Aktyvus Vilnius ir grynieji pajūryje Būtent šalies didmiesčiuose bei pajūryje šiuo metu stebimas būsto pirkimas iš brėžinių. J. Ivaškos teigimu, taip pirkėjai skuba dėl kylančios savikainos – brangstančių medžiagų ir žaliavų bei didėjančių statybininkų algų užfiksuoti kylančias būsto kainas. Savo ruožtu pirkėjai irgi jaučiasi tvirčiau, nes kyla ir jų atlyginimai, o lūkesčiai yra geri. „Daugiausiai paskolų būstui įsigyti išduodame Vilniuje, kuriam tenka apie 40 proc. teikiamo finansavimo. Aktyvūs ir kiti didieji miestai: Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Kaunas. Nors sandorių statistika rodo, kad yra itin išaugęs NT sandorių skaičius Palangoje ir Neringoje, aktyvumo pajūryje ar kurortiniuose miesteliuose esančio būsto kreditavime nejaučiame. Tikėtina, kad neretai čia būstas perkamas iš santaupų“, – sako J. Ivaška. 

Anot J. Ivaškos, potencialiems būsto pirkėjams priimant sprendimą dėl NT pirkimo vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gyvenamojo NT rinka šiuo metu tikrai yra pastebimai kaistanti. „Prieš priimant sprendimą įsigyti būstą būtina žinoti, kad jei tokiam pirkiniui neužteks nuosavų pinigų, bankas norės matyti įrodymus, jog ir pradiniam įnašui sukaupta užtektinai lėšų, ir jų pakaks įsipareigojimams vykdyti. 2008 metų pamokos yra išmoktos ir tikrai niekas nenori, kad tuometinis scenarijus pasikartotų dar kartą“, – teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška. 

Registrų centras: NT sandorių rinka vasarą užbaigė žemesne pavara 2021 m. rugsėjo 6 d.

Paskutinysis šių metų vasaros mėnuo nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo mažesniu aktyvumu nei iki tol buvę du vasaros mėnesiai. Tam įtakos galėjo turėti ir atostogų sezonas, ir šiek tiek priblėsę pirkėjų lūkesčiai dėl ateities, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantys Registrų centro analitikai. Nepaisant to, bendras visų metų sandorių skaičius šiemet yra trečdaliu didesnis nei pernai.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra net 37 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 77,7 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 84 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų rugpjūčio mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepos mėnesį.

„Nuo šių metų pavasario nuosekliai tempą auginusi NT sandorių rinka vasarą užbaigė žemesne pavara – visose kategorijose fiksuotas įregistruotų sandorių skaičius buvo mažesnis nei iki tol. Iš dalies tai gali būti susiję su tuo, kad rugpjūtis tradiciškai yra vasaros atostogų metas, kai dauguma planuoja keliones ir galvoja apie poilsį, o ne apie būsto ar žemės sklypų pirkimą. Nepaisant šio sulėtėjimo, bendras šių metų rezultatas visose NT objektų kategorijose yra maždaug trečdaliu geresnis nei praėjusiais metais, kurie buvo pažymėti pandemijos ir karantino suvaržymų“, – kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Šiemet visoje Lietuvoje įregistruota 26 tūkst. butų pardavimų – 31 proc. daugiau nei per aštuonis 2020 metų mėnesius, kai įregistruota beveik 20 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-rugpjūtį – 23,4 tūkst.), o vien tik per šių metų rugpjūtį – 3 tūkst., arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 16 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Vilniuje šiais metais įregistruota iš viso 9,2 tūkst. butų sandorių, arba 29,5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-rugpjūtį – 7,8 tūkst.), Kaune – 3,6 tūkst., arba 23 proc. daugiau (2019 m. – 3,3 tūkst.), Klaipėdoje – 2,4 tūkst., arba 56 proc. daugiau (2019 m. – 2,2 tūkst.).

Per šiuos metus visoje šalyje taip įregistruota per 10,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 36 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugpjūtį, kai įregistruota daugiau kaip 7,7 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį-rugpjūtį – 7,7 tūkst.). Tik per šių metų rugpjūtį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 8 proc. daugiau nei per 2020 metų rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei per šių metų liepą.

 Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 54 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 41 proc. daugiau nei per praėjusių metų sausio-rugpjūčio mėnesius sandorių (2019 m. sausį-rugpjūtį – 40 tūkst.). Vien tik per rugpjūtį įregistruota 6,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 11 proc. daugiau nei 2020 metų rugpjūčio mėnesį, bet 11 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Daugiau informacijos apie NT sandorių dinamiką galite rasti čia.

 

Papildoma informacija:

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

NT mokestis

Svarstomas gyvenamojo būsto apmokestinimas: ministerija pasiūlė tris alternatyvas Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Automobiliai prie daugiabučių
Gytis Kapsevičius Verslo žurnalistas 

Trečiadienį vykusiame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime buvo svarstomos nekomercinio NT apmokestinimo alternatyvos. Šiandien gyventojo nekilnojamajam turtui taikoma 150 tūkst. eurų vertės lengvata – iki šios ribos toks turtas neapmokestinamas. Ministerija siūlo taikyti lengvatas pagrindiniam gyvenamajam būstui, tačiau apmokestinti likusį nekomercinį turtą, tokį, kaip sodai, garažai.
Finansų ministerijos siūlymus pristačiusios finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, siūloma keisti dabartinę nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarką. Siūloma nuo tam tikros ribos apmokestinti visą gyventojo turimą NT, paliekant išimtį pagrindiniam gyvenamajam būstui. Pagrindinis gyvenamasis būstas apibrėžiamas kaip gyventojo nuosavybės teise įgytas turtas, jame turėtų būti registruota jo gyvenamoji vieta. Siūloma, kad mokesčio tarifai galėtų būti nustatyti įstatymu arba juos galėtų pasirinkti atskiros savivaldybės pagal iš anksto nustatytus tarifo intervalus.
Dabar neapmokestinamo NT kartelė yra nustatyta ties 150 tūkst. eurų riba. Šis dydis anksčiau jau buvo sumažintas nuo 250 tūkst. eurų. Jeigu Lietuva pasiliktų prie dabar taikomo NT apmokestinimo modelio, būtų svarstoma, ar bendro gyventojo turimo NT kartelės nereikėtų dar labiau nuleisti iki 100 tūkst. eurų. Ministerijos siūlymas būtų taikyti lengvatą pagrindiniam gyvenamajam būstui, o apmokestinamas būtų visas likęs gyventojo nekomercinis turtas, viršijantis nustatytą ribą. Į tokį turtą priskaičiuojama keletas statinių klasių, tokių kaip sodai, garažai, fermų, šiltnamių, ūkio, religinės, poilsio paskirties statiniai ir kita. „Tada nėra skirtumo, kur gyventojas registruotas, svarbu, kad jis turi nekomercinio turto. Tas turtas būtų sudedamas į vieną sumą ir apmokestinamas“, – kalbėjo R.Bilkštytė.
Ant stalo – trys alternatyvos Grupės susitikime buvo pristatytos ir trys alternatyvos dabar galiojančiai gyvenamojo būsto apmokestinimo tvarkai. Pagal dabar galiojančius mokestinius įstatymus pernai buvo surinkta 5,3 mln. eurų. Pirmoji – sekant Suomijos ir Lenkijos pavyzdžiu taikyti mažesnį mokestinį tarifą gyvenamajam būstui. Socialiai jautrioms grupėms toks mokestis galėtų būti papildomai mažinamas iki pirmo NT perleidimo momento, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju. Taikant šią alternatyvą, jeigu tarifas būtų 0,01 proc, iš viso į biudžetą būtų galima gauti 3,5 mln. eurų. Pritaikius NT 0,01–0,1 proc. tarifą likusiam NT būtų galima gauti dar 17,9 mln. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, toks modelis užkirstų kelią dirbtiniam NT perleidimui, tačiau kartu pastebima, kad naujoji tvarka galėtų padidinti socialinę įtampą. Antroji alternatyva – visiškai neapmokestinti pagrindinio būsto, neprisirišant prie jo vertės. Tokia lengvata, R.Bilkštytės teigimu, būtų lengvai suprantama gyventojams, be to, lengvai administruojama. Jos minusai – nebūtų socialiai orientuota ir neskatintų regionų plėtros, santykinai didžiausios apimties lengvatą gautų brangiausius būstus turintys gyventojai. „Lengvatos taikymas nebūtų proporcingas, nes vieni galėtų pasinaudoti ja nuo mažesnės vertės būsto, kiti nuo didesnės. Todėl yra siūloma trečia alternatyva“, – sakė R.Bilkštytė,
Taikant šią alternatyvą būtų apmokestinamas visas gyventojo nekilnojamasis turtas, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, priklausomai nuo jo vertės. Neapmokestinamo NT dydžiai galėtų būti nustatomi pagal konkrečias savivaldybes. Taikant šią alternatyvą, jeigu tarifas būtų 0,01–0,1 proc, iš viso į biudžetą būtų galima gauti apie 10 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pagal šią alternatyvą daugiausiai (nuo 2 iki 4 proc.) savo pajamas padidintų Vilniaus miesto ir rajono, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės. Kauno rajono, Trakų ir Druskininkų savivaldybės savo pajamas padidintų 1,5–2 proc. Iš tokios tvarkos nieko negautų tik viena – Akmenės savivaldybė.
Šio pasiūlymo privalumais Finansų ministerija mato savivaldybių suinteresuotumo stiprinimą, gerinant nekilnojamojo turto vertę lemiančias apmokestinimo sąlygas. Tokio pasiūlymo trūkumai – didėsiančios socialinės įtampos rizika. Ekspertai pasisako už didesnius NT mokesčius Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingė kalbėjo, kad NT mokestis yra vienas geriausių pajamų šaltinių, o taikomas esamas modelis turi daug trūkumų. Šiandien taikomas neapmokestinamas dydis asmeniui sudaro galimybę dirbtinai sumažinti mokestines įplaukas ar turimo turto vertę. „Potencialas iš to mokesčio tikrai yra nemažas, žinant užsienio patirtį, būtų surenkamos žymiai ženklesnės sumos. Kitų realių galimybių didinti savivaldybių savarankiškus lėšų šaltinius nelabai yra. Komercinio turto apmokestinimas jau kaip ir visuotinis ir plėsti jo bazę rezervo nėra. Lieka gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto apmokestinimas“, – komentavo jis. Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilnius Patraukliausia alternatyva G.Lingei pasirodė pagrindinio būsto apmokestinimas mažesniu tarifu, tiesa, jis pažymėjo, kad šis tarifas turėtų būti didesnis nei 0,01 proc. „Toks mažas tarifas iš esmės nei duotų papildomų rimtesnių apčiuopiamų įplaukų, nei galėtų atšaldyti NT kainų burbulą. Tarifų dydžio klausimas yra svarstytinas, bet tokia alternatyva būtų pakankamai patraukli. Alternatyvos visai neapmokestinti būsto nereikėtų svarstyti“, – sakė jis. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis pabrėžė, kad daug mokestinių modelių šalyje negali būti sutvarkomi be „socialinio popso“. NT mokestis, anot jo, yra tapęs dar viena to auka. Ekonomistas pridūrė, kad leidus savivaldybėms pačioms nuspręsti dėl apmokestinimo, atsirastų interesų konfliktas, jos galėtų pradėti konkuruoti dėl mažiausių mokesčių.
„Reikia plačios bazės – tai reiškia, kad mes apmokestiname realias turto vertes. Kaip jas išgauti – mano senas pasiūlymas pasižiūrėti į kitų šalių praktikas, kai gyventojas gali pats deklaruoti turto vertę, bet valstybė galėtų, pridėjusi 20 proc. tą turtą nupirkti. Jei sakai, kad būstas vertas 1000 eurų, valstybė galėtų jį nupirkti už 1200 eurų. Užtektų poros tokių paviešintų atvejų ir gudrauodegiai dingtų“, – kalbėjo R.Kuodis. Jis pridūrė, kad tai prieš pora dešimčių metų išsakytas modelis, tuomet siūlytas ieškant kelių kaip surinkti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iš nesąžiningų, prekes į Lietuvą importuojančių verslininkų. R.Kuodis taip pat pasisakė už didesnių NT mokesčių įvedimą, kadangi jie galėtų suefektyvinti turto valdymą. „Nors finansiškai neraštingi lietuviai sako, kad turtas valgyti neprašo, jis valgyti prašo. Mes išvengtume to, kad žmonės tiesiog sėdi turėdami turtą ir laukia jo brangimo. Jeigu jie susidurtų su turto brangimo problema ir jiems reikėtų mokėti 100 eurų ar panašiai, gyventojai pradėtų galvoti, ar jiems to turto reikia“, – kalbėjo ekonomistas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad Finansų ministerijos kaip pavyzdys pasirinkti 0,01-0,1 proc. mokesčių tarifai yra žemi ir gali atsitikti taip, kad didelę dalį surenkamų pajamų suvalgys administravimo kaštai. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad nors grupės tikslas yra mažinti lengvatų skaičių, siūloma tvarka galėtų dar labiau šį rodiklį padidinti.
„Kitas dalykas – pats nekilnojamas turtas nesukuria pajamų, reikalingų sumokėti tą mokestį. Lietuva pirmauja ES pagal pensininkų, kurie turi nekilnojamą turtą, skaičių. Tiems žmonėms tai bus didelis rūpestis kaip sugeneruoti pajamas. Ne paslaptis, kad šiandien ir jaunesni žmonės antrą ir trečią būstą perka kaip būsimą savo pensijų „fondą“. Ir kai matome, kad normalių fondų veikla nuolat yra siaurinama, žmonės ieško savo sprendimų“, – teigė E.Leontjeva. Ji pridūrė, kad nors pertvarka suteiktų didesnes galias savivaldai, ši tema gali tapti reikšmingu įrankiu politinės kovos lauke tiek per artėjančius savivaldybių rinkimus, tiek per Seimo rinkimus. „Jeigu norime didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, nereikėtų pamiršti, kad kasmet vykdomas didžiulis perskirstymas. Reikėtų užtikrinti, kad perskirstymo rodikliai kasmet būtų stabilūs, prognozuojami. Antras su tuo sietinas klausimas yra žiedinių savivaldybių prijungimas, nes iškils klausimas, kad žmonės dirba vienur, o gyvena kitur. Šie klausimai labai svarbūs ir juos reikia spręsti“, – komentavo ekonomistė. Ministerija yra išskyrusi šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis bei savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas. Šis grupės susirinkimas buvo priešpaskutinis iš šešių numatytų.

Idėja balkonui

Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų (FOTO)

Žymusis JAV atlikėjas ir įrašų prodiuseris The Weeknd (tikrasis vardas Abel Makkonen Tesfaye) gerokai paišlaidavo. Vyras įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje – įspūdingą vilą už 70 milijonų JAV dolerių.

„Bel_air“ vilą garsus atlikėjas įsigijo iš olandų kilmės verslininkų poros Reinout ir Danielles Oerlemanų, kurie 2015 m. šią vilą įsigijo už 21,4 mln. JAV dolerių. Net 3 metus olandų pora skyrė namo renovacijai: atnaujino lauko ir vidaus erdves, papildė interjerą moderniais akcentais, šiuolaikiška buitine technika, garsių baldų kūrėjų gaminiais, įvairiais meno kūriniais.

Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų

Vilos interjeras – modernumo ir klasikos samplaika. Atnaujintoje viloje klasikinio dizaino elementai pinasi su modernistiniu stiliumi, o tai, kaip yra žinoma, labai artima ir pačiam atlikėjui. Teigiama, kad atlikėjas, vos įžengęs į vilą, suprato, jog čia bus jo naujieji namai.

Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų
Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų
Vida Press
 

Įspūdingas ne tik vilos vidus, bet ir išorė – vila apsupta nuostabaus grožio žydinčiais sodais, kuriuos kasdien prižiūri dešimtys sodininkų. Čia gera pasivaikščioti ir atgauti jėgas po darbų maratono.

Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų
Atlikėjas The Weeknd įsigijo brangiausią 2021 m. nekilnojamojo turto pirkinį Kalifornijoje: pasižvalgykite po vilą už 70 milijonų
Vida Press
 

Justina Maciūnaitė 2021 m. rugsėjo 3 d. 05:30
Jau kurį laiką pažiūrėjus į NT pirkimo-pardavimo kainas norisi aiktelėti: skaičiuojama, kad metinis būsto kainų augimas yra apie 15 proc. Be abejonės, į kylančias NT kainas reaguoja ir nuomos rinka. Čia taip pat pastebimas dviženklis kainų augimas, šuolis ypač matyti Vilniuje. Tačiau ekspertai įspėja – prisidirbsime: norint gyventi ir dirbti Vilniuje gali tekti pasitelkti kūrybiškumą.
Šiemet NT rinka visoje Lietuvoje buvo labai aktyvi. „Luminor“ banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pagal būsto kainų augimą Europos Sąjungoje mūsų šalis tikrai yra bent jau TOP trejetuke. Fiksuojama, kad nuo metų pradžios, „Inreal“ duomenimis, naujų būstų kainos vidutiniškai augo apie 20 proc., visų butų Lietuvoje, „Ober-haus“ skaičiavimais – daugiau nei 15 proc. (liepos mėnesio duomenimis). „Tai lėmė tokios priežastys, kad Lietuvos ekonomika nepatyrė kažkokios krizės, žmonių pajamos auga gana sparčiai ir pastaruoju metu matome, kad labai formuojasi teigiami žmonių lūkesčiai. Tie, kurie laukė kainų korekcijų, pamatė, kad jų nėra ir traukinys, panašu, nuvažiuoja, tad didelis skaičius pirkėjų masiškai pradėjo pirkti butus, bandydami suspėti į tą nuvažiuojantį traukinį, o prie jų dar prisijungė ir spekuliantai, tokio dalyko mes nesame matę turbūt nuo 2006-2007 metų. Tai rinka yra įkaitusi ir tai matome statistikoje: būsto metinis kainų augimas yra 15 proc., o jei pasižiūrėsime į skelbimų portalus, matysime, kad gyventojai NT kainas per metus pakėlę ir 19 proc., Kaune – virš 20 proc., Palangoje – 40 proc. Tai tokių skaičių ir 2006-2007 metais nesame matę. Didėja grėsmė, kad gali išsipūsti NT kainų burbuliukai bent jau tam tikruose segmentuose“, – laidoje Delfi TV „Keturios sienos“ komentuoja ekonomistas.
Dar viena reikšminga priežastis, kuri turi įtakos NT rinkos aktyvumui, yra bankų palūkanos. „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada primena, kad šiandien skolintis yra labai pigu, banko palūkanų marža yra apie 2 proc., o tai reiškia, kad ir laikyti indėlį nėra naudinga. Kilo ir nuomos kainos Be abejonės, aktyvumas ir pokyčiai NT pirkimo-pardavimo rinkoje turi įtakos ir nuomos segmentui.„Eurostato“ duomenimis, per dešimtmetį mūsų šalyje būsto nuomos kainos pakilo daugiau nei dvigubai, Statistikos departamento duomenimis, nuo 2015 m. – net 30 proc. Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, esminiai veiksniai, darantys įtaką nuomos kainoms, yra pajamų augimas ir gyventojų skaičiaus augimas didmiesčiuose, ypač Vilniuje. Pastarasis veiksnys turi įtakos nuomojamų butų paklausai. „Paklausa būsto nuomai buvo didelė. Taip pat nuomos rinka skaidrėja, matome, kad ir vystytojai investuoja į būstus nuomai, statomi projektai, kuriuose butai bus skirti tik nuomai. Tai nuomos rinka labai keičiasi, ji skaidrėja ir kainų augimas stebimas pakankamai spartus. Augimo tempai galbūt netgi kažkiek stebina, nes jie yra dviženkliai. Tai, kad nuomos rinka skaidrėja, reiškia, kad kyla ir kainos, nes yra mokami mokesčiai, auga ir kokybė būstų, o augant būsto kokybei, auga ir kainos“, – paaiškina pašnekovas.
„Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada skaičiuoja, kad bendrai Lietuvoje nuoma per šių metų pirmąjį pusmetį pabrango jau 2 proc. Bendras metinis kainų augimo vidurkis paprastai būna apie 5 proc. Tiesa, pašnekovo teigimu, reikia atkreipti dėmesį, kad nuomos kainų korekcijoms įtakos turi sezoniškumas. „Pandemija turi įtakos nuomos rinkai, bet sezoniškumas – daugiau. Dabar atėjo ruduo ir jau nuo rugpjūčio vidurio butų nuomai paklausa stipriai padidėjo ir ne tik dėl studentų, bet ir dėl įmonių darbuotojų, kurie čia atvyko dirbti iš kitų valstybių. Ir ne tik apie Vilnių eina kalba, praktiškai kiekvienas miestas Lietuvoje turi savo būsto nuomininkų tikslinę auditoriją. Vilniuje yra studentų, užsienio darbuotojų, ypač iš Baltarusijos turime labai daug IT specialistų. Bet Vilniuje studentų įtaka yra daug mažesnė, nes pati rinka yra didesnė ir daug lankstesnė. Kaune, pavyzdžiui, studentų įtaka nuomos rinkai yra daug didesnė. Kaune, pavyzdžiui, netgi įgyvendinti pirmieji co-living projektai, ne Vilniuje. Kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Šiauliuose, yra stiprus transporto sektorius, ten yra labai daug Baltarusijos, Ukrainos darbuotojų, kurie tiesiog atvyksta kažkuriam laikui ir greitai išvyksta. Tai ten atsiranda toks būstas, kaip seni namai transformuojami į tarsi viešbučius ir ten nuomojamos lovos, net ne kambariai“, – nuomos rinkos Lietuvoje tendencijas aptaria pašnekovas.
Nuomos rinka lėčiau reaguoja į paklausą Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad, esant tokiai paklausai, įtaką nuomos kainoms turi ir butų nuomai pasiūla. Kuo ji mažesnė, tuo didesnių kainų nuomotojai gali prašyti. Butų nuomai pasiūla, pasak M. Čiulados, lėčiau reaguoja į paklausos poreikį. „Nuomos rinka nėra ta, kuri reaguoja greitai ir iškart, kai paklausa stipriai išauga, pasiūla spėja taip greitai sureaguoti. Tai atsispindi kainose. Jeigu imtume ilgesnius laikotarpius tai matytume, kad būsto nuomai pasiūla tikrai auga, mes kiekvieną mėnesį fiksuojame po kelis šimtus naujų butų ir, jokia paslaptis, keliasdešimt jų yra nuperkama būtent nuomai. Aišku, jie rinkoje atsiranda po kokių pusės metų, bet tai rodo, kad būstų nuomai daugėja“, – sako M. Čiulada.
Būstų nuomai perkama daugiau ir dėl to, kad lietuviai savo santaupas investuoti būtent į NT, ypač kai, kaip jau buvo minėta, bankų sąlygos dėl paskolos yra tokios geros. „Pajamos iš būsto nuomos yra apie 5 proc. vidutiniškai. Tai jeigu pinigai kainuoja (banko palūkanų marža – Delfi) 2 proc., nuomotojui lieka nemažas skirtumas jam į kišenę. Taip pat ir nuomininkai, jeigu būstas nuomojamas dėl to, kad tiesiog nėra pinigų pradiniam įnašui arba dažnai keičia būstus ir pastovaus pirkti dar nėra pasiruošę, jie moka nuomotojui tuos 5 proc., nors šalia yra banko pasiūlymas už 2 proc. Matydami tokius skirtumus nuomininkai galbūt irgi nori tapti pirkėjais, nebe nuomininkais. Dėl to ir ta pirkimo rinka yra tokia aktyvi, nes yra tų, kurie perka investicijai, ir tų, kurie perka sau“, – aiškina pašnekovas.
Vilniaus NT rinka kelia nerimą Šiuo metu Vilniuje, kuriame nuomos rinka yra didžiausia, populiariausius 1–2 kambarių butus galima išsinuomoti nuo 300 Eur už senesnės statybos būstą, geriau įrengti butai gali kainuoti 450 Eur per mėn. Kalbant apie naują statybą, kainos prasideda nuo 450–500 Eur ir daugiau, priklausomai nuo įvairių faktorių: rajono, įrengimo būklės ir pan. Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad nuomos kainomis sostinėje stebėtis nereikėtų, nes Vilnius, kaip ir daugelis kitų ES sostinių, yra brangus miestas. „Pavyzdžiui, ES skaičiavimais nuomos kaina Vilniuje dviejų kambario buto, yra apie 800 eurų, vieno kambario – 600 eurų, kai vidutinis atlyginimas Vilniuje siekia apie 1100 eurų. Jeigu atlyginimas yra dar mažesnis, tada jau reikia užsiimti kūryba: ieškoti mažesnių butų, nuomotis būstą co-living principo projektuose ar pan. Bet tokia tendencija yra visose ES sostinėse, Vilniaus kainos praktiškai tapo vienodos su Rygos, Talino kainomis, panašios ir į Varšuvos, Bratislavos nuomos kainas. Ir iš tiesų iššūkis pragyventi sostinėje, jeigu pajamos yra nedidelės“, – pabrėžia ekonomistas.
Neatsilieka ir NT pirkimo-pardavimo kainos, būstas visame Vakarų pasaulyje darosi vis sunkiau įperkamas, Lietuva – ne išimtis. Ž. Mauricas pabrėžia, kad istoriškai Vakaruose 90 kv. m būstas turėjo būti įkandamas 5 metų darbo užmokesčio santaupomis. Dabar daugelyje ES sostinių nėra tokių rodiklių. „Vilniuje turi dirbti 12 metų, kad įsigytum būstą. Berlyne štai bus net referendumas, kurio klausimas yra, ar nusavinti būstus iš tų kompanijų, kurios užsiima būstų nuoma“, – pasakoja ekonomistas. Pašnekovas įspėja, kad ir NT nuomos, ir pirkimo-pardavimo kainų augimas Vilniuje turi stabtelti, antraip galime susidurti su nemenkais sunkumais. „Jeigu mes prisidirbsime ir iškelsime būsto kainas iki nebeįkandamų, galime prarasti tą konkurencinį pranašumą prieš kitų šalių sostines. Jeigu būsto kainos, nuomos kainos bus labai didelės, darbuotojai rinksis kitas valstybes. Taip pat ir Lietuvos verslininkai, jeigu Vilniuje bus per brangu jų darbuotojams, jie savo verslus kurs kituose miestuose“, – pabrėžia Ž. Mauricas.
Tačiau M. Čiulada įsitikinęs, kad Vilnius – didelis miestas, turintis ne vieną patrauklų priemiestį ir naujakuriai nebūtinai turi ieškoti būsto pačiame gyvenamosios vietos kuo arčiau centrinės miesto dalies. „Vilnius yra didelis miestas, aplink jį yra mažesnių priemiesčių, tai nebūtina gyventi miesto centre. Miestas, galų gale, plečiasi, aplink Vilnių dar yra nepanaudotų plotų. Vėlgi, tai yra miesto strategijos klausimas, kaip miestas vystysis. Dabar strategija yra tokia, kad reikia tankinti sostinę, vyksta konversijos ir pan., miesto centras keičiasi ir tam, kad turėtume efektyvų viešąjį transportą, jis turėtų dar sutankėti. Bet reikia nepamiršti, kad ir aplinkui turime priemiesčių, kurie yra arčiau gamtos, tai Vilniaus situacija tikrai nėra tokia bloga. Turime ir konkuruojančių miestų, kurie mielai priims naujakurius“, – pabrėžia NT ekspertas.
Kaip sustabdyti nuomos kainų augimą? Nuomos kainos ir toliau auga, tačiau šį procesą galėtų sustabdyti didesnė būstų nuomai pasiūla. Daug vilčių dedama į NT vystytojų plėtojamus projektus, kuriuose visi butai skirti tik nuomai. M. Maurico teigimu, tokiu būdu padidėjusi pasiūla galėtų sustabdyti kainų augimą. „Kalbant būsto įperkamumą, tai kainų augimą visame Vakarų pasaulyje lėmė mažos bankų palūkanos. Žmonės linkę investuoti savo pinigus į būstą, keldami jo kainą. Tai atitinkamai įperkamumas mažėja. Istoriškai buvo tokia taisyklės, kad Vakaruose 90 kv. m būstas turėjo būti įkandamas 5 metų darbo užmokesčio santaupoms. Dabar praktiškai nė vienoje ES sostinėje nėra tokių rodiklių. Vilniuje turi dirbti 12 metų, kad įsigytum būstą. Berlyne štai bus net referendumas, kurio klausimas yra, ar nusavinti būstus iš tų kompanijų, kurios užsiima būstų nuoma“, – komentuoja ekonomistas. Visą pokalbį galite žiūrėti laidoje „Keturios sienos“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka/gyvenimas-sostineje-tampa-issukiu-ekonomistas-ispeja-prisidirbsime.d?id=88094755





Apklausa atskleidė, kas svarbiausia Lietuvos gyventojams renkantis naują būstą

Kaistant nekilnojamojo turto (NT) rinkai, naujos statybos būstai išgraibstomi dar iš brėžinių. Renkantis naują gyvenamąjį būstą Lietuvos gyventojams svarbiausia jo energinio efektyvumo klasė, darbų kokybė bei garso izoliacija, rodo reprezentatyvi gegužę atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. NT vystytojai įspėja, kad ne visus šiuos aspektus pirkėjams pavyksta tinkamai įvertinti prieš įsigyjant norimą būstą.

Vertinant daugiabučio privalumus net 71 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų mano, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į jo energinio efektyvumo klasę. Pasak generalinio rangovo „Versina“ projekto vadovo Aleksandr Inozemcev, dažniausiai pirkėjai nori kuo aukštesnio energinio efektyvumo, tačiau retas kuris žino, kuo skiriasi A+ ir A energinės klasės.

„Energinė klasė nurodo, kaip efektyviai pastatas naudoja energiją pagrindinių funkcijų užtikrinimui, kad būtų šiltas ir sandarus. Kuo aukštesnė energinė klasė, tuo didesnis energinis efektyvumas. A+ klasės būstas pasižymi didesniu komfortu ir mažesnėmis šildymo išlaidomis, nes jo statybai naudojamos geresnės termoizoliacinės medžiagos, pasirūpinama tinkama pastato vėdinimo sistema išlaikant jo sandarumą“, – pasakoja A. Inozemcev.

Neįvertinama garso izoliacija

Apklausos duomenimis, rinkdamiesi naujos statybos būstus šalies gyventojai vertina ne tik darbų kokybę, bet ir būsto garso izoliaciją – šie aspektai svarbūs atitinkamai 63 proc. ir 61 proc. respondentų. Jei darbų kokybę galima įvertinti tik įsikėlus į įsigytą būstą, tai apie garso izoliaciją galima spręsti iš anksto iš jai suteiktos klasės.

Nuo 2004 m. Lietuvoje naujiems daugiabučiams privaloma atitikti C klasės garso izoliaciją, tačiau retas kuris projektas gali pasigirti aukštesnės klasės garso izoliacijos sprendiniais. Aukštesni garso izoliacijos standartai pradedami įgyvendinti tik dabar. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje šiuo metu statomas „Mindaugo rezidencijos“ projektas leis naujakuriams pasiekti A klasės garso izoliaciją – šio projekto statytojas atliko daug kompleksinių sprendinių, kad įgyvendintų kuo aukštesnius garso ir akustikos slopinimo reikalavimus.

Apklausa atskleidė, kad naujos statybos daugiabučių garso izoliaciją labiausiai vertina respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (74,6 proc.), tuo tarpu aukštą išsilavinimą turintiems svarbesnė yra energinio efektyvumo klasė (79 proc.), o garso izoliacija yra trečioje pasirinkimo vietoje.

„Būsto garso izoliacija yra svarbi gyvenimo kokybei – jei nuolat namuose girdėtume kaimynų žingsnius ar pokalbius, iš kiemo sklindantį triukšmą, jokia pastato energinė klasė ar vaizdas pro langus to neatpirktų. Geriau gyventi ne tik šiltai, bet ir patogiai, turėti privatumą – aukščiausios klasės garso izoliacija užtikrina, kad būsto gyventojai nei girdės, kas vyksta už jų namų sienų, nei jų skleidžiamų garsų klausysis kaimynai. Tik visų komponentų išpildymas suteikia pilnavertiškas komfortiškas gyvenimo sąlygas“, – teigia A. Inozemcev.

Tyrimo duomenimis, į garso izoliaciją renkantis būstą dažniau atsižvelgia moterys ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai, taip pat studentai.

„Dažna NT pirkėjų ir pardavėjų nuomone, norint ramesnės gyvenamosios vietos naujo būsto reikėtų žvalgytis atokesnėse miesto vietose ar priemiesčiuose, miegamuosiuose rajonuose. Tačiau pasirinkus būstą su itin aukštos klasės garso izoliacija, galima turėti ramybės užutekį ir pačiame miesto centre“, – tvirtina A. Inozemcev

Akustikai svarbios ir statybinės medžiagos

Pusė apklaustųjų mano, kad renkantis naują būstą yra svarbi daugiabučio vieta, ypač vertinant jo lokaciją gatvių triukšmo atžvilgiu.

„Lietuvoje pirkėjai itin nenori gyventi šalia intensyvaus eismo gatvių ne tik dėl triukšmo, bet ir dėl automobilių taršos. Kita vertus, gyventojams itin aktualus geras susisiekimas su miesto centru, kasdien lankomomis vietomis – didesnėmis parduotuvėmis, mokymosi įstaigomis, darbovietėmis. Tad dažnam tenka ieškoti kompromiso tarp to, kur norisi gyventi, ir kasdienio judėjimo maršrutui artimos lokacijos“, – pabrėžia „Versina“ atstovas.

35 proc. respondentų dėmesį atkreipia į statybos medžiagas, kaip blokeliai ir gelžbetonio plokštės, 31 proc. – į langų tipą, 29 proc. – į fasado apdailos medžiagas.

„Daugiabučio statyboje naudojamos medžiagos turi daug įtakos ne tik pastato termoizoliacinėms savybėms, bet ir akustikai. Pavyzdžiui, nuo statyboms pasirinktų monolitinių namo perdangų, pertvarų, išorinių lauko sienų priklauso, ar girdėsite kaimynų ar transporto keliamą triukšmą. Apdailos medžiagos taip pat nėra tik dėl grožio, jos irgi gali sulaikyti šilumą ir triukšmą“, – sako A. Inozemcev.

Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę dėl naujos statybos daugiabučių privalumų, bendrovė „Spinter tyrimai“ gegužės 18–28 dienomis apklausė 1010 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.

Šaltinis: bns

Prancūzijos asociacija „FNSafer”, atsakinga už kaimo vietovių nekilnojamojo turto (NT) rinkos valdymą šalyje, 2020 m. užregistravo 111 930 sandorių, kuriuose pirkėjai nebuvo susiję su žemės ūkiu. Tai yra 6,6% daugiau nei metais anksčiau, rašo „The Local“.

Namų, kurių žemės sklypai 5 ha ar daugiau, pardavimų apimtis siekė 23,5 mlrd. eurų, arba 12,1% daugiau nei 2019 m. Asociacijos ekspertų teigimu, miestiečių norą pabėgti į kaimą lemia noras turėti daugiau erdvės karantino metu. Prie to taip pat ženkliai prisidėjo ir perėjimas prie nuotolinio darbo. Būtent dėl jo žmonės turėjo galimybę išsaugoti darbą Paryžiuje, patys gyvendami dienos kelio atstumu nuo sostinės.

Pačiame Paryžiuje NT rinka pradeda vėsti. Antrinėje rinkoje būsto sandorių skaičius per 2021 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo 14%. Tuo tarpu vidutinės NT kainos Paryžiuje keitėsi labai nežymiai ir padidėjo tik 1,7% iki 10 600 eurų už kvadratinį metrą, rodo Paryžiaus advokatų asociacijos duomenys.

Likusios Prancūzijos NT rinka, atvirkščiai, klesti. Šalyje antrinėje rinkoje parduotų būstų skaičius nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. kovo mėn. pasiekė rekordinį lygį – 1,08 mln.

FNSafer prezidentas Emmanuelis Hestas mano, kad padidėjusi nekilnojamojo turto kaimiškose vietovėse paklausa Prancūzijoje bus ilgalaikis reiškinys. „Tai labiau ne cunamis, o požeminis šaltinis. Tikriausiai noras persikelti išliks kelerius metus”, – jam antrino Paryžiuje gyvenantis advokatas Thierry Delesalle.

Šaltinis: prian.ru

Šaltinis: https://www.ntnaujienos.lt/pasaulis/prancuzai-ankstus-butus-keicia-i-medinius-namus?fbclid=IwAR3u0DzsKuX8rhxyCHfjgR8bQ5s9M7dRxYHVlQb34GhsEan9ax8LMCmNXrI

„Švedijoje (ir ne tik) būsto kainos išskrido į kosmosą“, – savo feisbuko paskyroje pranešė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Metinis namų kainų augimas Švedijoje dabar siekia net 23 proc., o tai, anot ekonomisto, sparčiausias augimo tempas per visą istoriją. Butų kainų augimas taip šoktelėjo iki 12 proc. Panašios tendencijos stebimos ir kitose išsivysčiusiose šalyse. „Pavyzdžiui, JAV metinis būsto kainų augimas paspartėjo iki 12 proc. (sparčiausias augimas nuo 2006 m.), o daugelyje Europos Sąjungos šalių kainos taip pat auga sparčiausiai nuo 2005–2006 m. būsto kainų burbulo laikų. Įdomu tai, kad realus būsto kainų augimas (t. y. atsižvelgiant į infliaciją) EBPO šalyse yra sparčiausias nuo 1973 m.“ – rašė Ž.Mauricas. Tačiau jo tokios tendencijos nestebina, nes „pandemija ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimas – lieka“. „Pavyzdžiui, po 2003 m. SARS epidemijos Honkonge būsto kainos 2004 m. pakilo net 30 proc., tad panašu, kad istorija kartojasi (nebent centriniai bankai ir vyriausybės spustels stabdžių pedalą)“, – paminėjo jis. Anot Ž.Maurico, būsto rinkos paklausą lemia keli veiksniai. Vienas iš jų yra tai, kad gyventojai karantino metu daugiau laiko leidžia namuose, tad atkreipia didesnį dėmesį į esamo būsto trūkumus, o juos dažnai matant ateina ir noras įsigyti naują būstą. Kadangi tikėtina, jog žmonės ir toliau daugiau laiko dirbs iš namų, atsiras ir noras turėti atskirą darbo erdvę. Todėl, pasak ekonomisto, ieškoma erdvesnių butų ar namų. „Namų kainos Švedijoje auga sparčiau nei butų“, – paminėjo Ž.Mauricas. Dar viena priežastis naujam būstui įsigyti – sutaupyta nemaža pinigų suma dėl įvestų apribojimų kelionėms į užsienį bei laisvalaikio paslaugoms. „Lietuvoje namų ūkių indėlių suma per COVID-19 krizė išaugo net 20 proc.“ – paskaičiavo jis. Taip pat kaip vieną iš priežasčių Ž.Mauricas įvardija ir žmonių baimę, kad dėl beprecedenčio pinigų įliejimo į ekonomiką jų santaupos ateityje nuvertės, tad gyventojai dalį savo lėšų investuoja į būstą. „Itin žemos palūkanų normos taip pat skatina investicijas į būstą, nes kitos alternatyvos arba yra fiksuoto „nuostolingumo“ (pavyzdžiui, daugelio euro zonos šalių VVP pajamingumas yra neigiamas net labai ilgo laikotarpio), arba labai rizikingos (pavyzdžiui, akcijų kainos jau yra pasiekusios prieškrizines aukštumas). Tad investuotojai ieško alternatyvių investicijų“, – pasakojo ekonomistas. Visgi jis ragino kai ko nepamiršti ir būti sąmoningiems. „Kuo aukščiau kilsi – tuo žemiau gali nukristi“, tad linkiu nepamesti sveiko proto, juolab, kad, kuo labiau kaista būsto rinka, tuo didesnė tikimybė, kad vyriausybės ir centriniai bankai pradės ją vėsinti. Tad vakarėlio pabaiga gali ateiti gerokai anksčiau, nei daugelis tikisi šiuo metu. Be to, nereikia sudėti visų kiaušinių į vieną pintinę ir bet kuriuo atveju reikia diversifikuoti savo investicinį portfelį“, – rekomendavo Ž.Mauricas.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/05/21/news/bustu-kainos-isskrido-i-kosmosa-ispeja-kad-vakarelio-pabaiga-gali-ateiti-gerokai-anksciau-19451561/

Infrastruktūros mokestis

Šaltinis: madeinvilnius.lt

Kada nereikalingas statybos leidimas

Šaltinis: madeinvilnius.lt

Pardavimai auga

Šaltinis: madeinvilnius.lt

Nekilnojamas Turtas Paryžiuje

Šaltinis: www.residences-immobilier.com/

Naujas kvartalas Vilniuje, Justiniškėse

Šaltinis: madeinvilnius

Nekilnojamojo Turto registravimas

Šaltinis: lrytas.lt

Kaip uždirbti iš NT

Šaltinis: lrytas.lt

SEB: pandemija pavėlino būsto paskolų sezoną ir pastūmėjo pirkti erdvesnius namus

Šaltinis: seb.lt

Valdžia perspėja visus sodų savininkus: apleisti sklypai bus atimti ir parduoti aukcione

Šaltinis: lrytas.lt

Ar jau pasiektos kainų lubos?

Šaltinis: delfi.lt

Naujas Nekilnojamojo Turto mokestis. Kaip Jums atrodo ar Turtas už 100 000 € vienam asmeniui, yra daug ar mažai?

Šaltinis: 15min.lt

Scroll to Top