Naujienos

lryt

Perkant Nekilnojamą turtą gali didėti pradinis įnašas

NT rinką siūlo vėsinti dvigubai didesniu pradiniu įnašu perkantiems antrą būstą

Edgaras Savickas 2021 m. rugsėjo 28 d. 10:36  Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, o kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, antradienį pranešė centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

NT rinką siūlo vėsinti dvigubai didesniu pradiniu įnašu perkantiems antrą būstą

© DELFI / Josvydas Elinskas

Planuojama, kad nauji reikalavimai galėtų įsigalioti atitinkamai 2022 metų sausio 1 dieną ir liepos 1 dieną.

G. Šimkus spaudos konferencijoje dėstė, kad priemonių NT rinkos kaitimui užkardyti imtasi įvertinus situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį.

„Matome, kad yra reikalinga tam tikrų makroprudencinės politikos priemonių“, – sakė jis.

Lietuvos bankas siūlo griežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytus kreditingumo reikalavimus tiems, kurie ima būsto paskolas jau turėdami kitų negrąžintų būsto paskolų – nuo kitų metų sausio 1 dienos siūloma maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (LTV) sumažinti iki 70 proc.

Lietuvos bankas taip pat ketina būsto kredito davėjams (bankams ir centrinių kredito unijų grupėms) pradėti taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR, angl. Systemic Risk Buffer) normą būsto paskolų portfeliui. Šis kapitalo reikalavimas papildytų ir būtų taikomas panašiu principu kaip ir anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, tačiau kapitalo atsarga būtų skaičiuojama ne nuo visų pozicijų dydžio, bet nuo su nekilnojamojo turto įkeitimu esančių pozicijų fiziniams asmenims Lietuvoje dydžio. Numatoma, kad rezervo reikalavimas nebūtų taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis sudaro itin mažą sektoriaus būsto paskolų dalį, t. y. yra mažesnis už 50 mln. eurų.

Gediminas Šimkus

Gediminas Šimkus
© Lietuvos bankas

Mastas padidėjo

Kaip rašoma Lietuvos banko sisteminės rizikos modeliavimo skyriaus specialistų Jaunius Karmelavičiaus, Manto Dirmos ir Giedriaus Stalenio straipsnyje, per COVID-19 pandemiją padidėjo antrųjų būsto paskolų suteikimo mastas.

„Antrosios būsto paskolos 2021 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 166 mln. eurų, arba apie 12 proc. suteiktų naujų būsto paskolų srauto, o 2019 metų pabaigoje ir 2020 metų – apie 10–11 proc.

Per pandemiją antrųjų būsto paskolų dalis padidėjo beveik visoje Lietuvoje, o didžiausias šuolis – nuo 9 iki 16 proc. – yra Klaipėdos apskrityje. Ši tendencija gali būti siejama su investicinio būsto arba būsto, skirto poilsiui, pavyzdžiui, kurortuose, įsigijimu“, – rašo autoriai.

Specialistų teigimu, remiantis istoriniais duomenimis, matyti, kad antrosios būsto paskolos paprastai yra rizikingesnės negu pirmosios, net ir atsižvelgus į įvairias skolininko ir paskolos savybes.

„Mikrolygmens kredito rizika grįsti modeliai rodo, kad, atsižvelgiant į nepalankaus ekonominio scenarijaus raidą, namų ūkiams, kurie turi kitų neseniai paimtų ir mažai amortizuotų būsto paskolų, imant antrąją būsto paskolą reikėtų šiek tiek didesnio pradinio įnašo, kuris siektų bent 16–24 proc. užstatomo turto vertės. Tokio dydžio reikalavimas užtikrintų vien tik tai, kad bendra namų ūkio kredito rizika turint dvi būsto paskolas būtų ne didesnė negu to paties namų ūkio kredito rizika, jei jis turėtų vienintelę būsto paskolą. Tačiau esant papildomai makrolygmens rizikai finansiniam stabilumui, kai investicijos į būstą su antrąja paskola prisideda prie būsto rinkos disbalansų formavimosi, gali būti tikslingas ir griežtesnis pradinio įnašo dydžio reikalavimas antrosioms paskoloms“, – rašoma jų publikacijoje.

Dar trys priemonės

G. Šimkus spaudos konferencijoje priminė, kad Lietuvos bankas šešėlinės ekonomikos mažinimo darbo grupei yra pateikęs siūlymus dėl registruotų preliminarių būsto įsigijimo sutarčių.

„Tai svarbi priemonė, kuri leistų surinkti daugiau informacijos, kai vyksta pirminis būsto pardavimas. Tai leistų konstruoti geresnes priemones, prisidėti prie veiklos skaidrinimo, išvengti mokesčių vengimo galimybių“, – sakė jis.

Dar viena įvardinta priemonė – kad būtų apribotos galimybės atsiskaityti už NT grynaisiais pinigais.

„Verta atnaujinti šias diskusijas. Taip pat svarstoma dėl NT mokesčio. Tai biudžetų pajamų šaltinis, bet gali turėti ir platesnę reikšmę. Tai NT rinką stabilizuojantis vaidmuo. Šią rolę norime pabrėžti – kad valstybė konstruodama ir diskutuodama dėl šio mokesčio, susifokusuotų ne tik į biudžetus, bet matytų ir galimą veikimą NT rinkai“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko vadovas pastebėjo, kad tik 40 proc. būsto įsigijimų vyksta su paskolomis, verte tai – 60 proc.

„Tų, kurie skolinasi būstui įsigyti daugiau yra miestuose, kur reikia paskolos. Grubiai tariant pusės pirkėjų tai apskritai neveiks. Tai priemonė rizikingiausiai daliai, tiems, kurie paskolas ima investiciniams tikslams“, – sakė G. Šimkus.

G. Šimkus sakė, kad pristatytas priemones palaiko rinkos dalyviai.

„Galime kalbėti apie dizainą, tačiau rinkoje supratimas yra. Tai, kad mes dabar išeiname ir pradedame kalbėti apie tai, visiškai nereiškia, kad patys rinkos dalyviai… Mano galva, iš jų pusės būtų ir neteisinga, nesolidaru, jei jie užsimerktų ir pradėtų specialiai taikyti švelnesnius reikalavimus tam, kad paspartintų.

Dabar ateina į kredito įstaiga, prašo paskolos, o ta kredito įstaiga, žinodama, kad bus griežtinami reikalavimai, specialiai forsuoja skolinimą tam, kad paskolintų. Tai būtų nebendradarbiavimo pavyzdys.

Tačiau tai yra apie 12 proc. paskolų srauto, tai nedidelė dalis. Be to, ji nukreipta ne į tai, kad būtų numuštos NT kainos, galimybė pasiskolinti, o būtent padėti užkardyti rizikas tose skolinimo segmentuose, kur rizika yra didesnė“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

G. Šimkus pažymėjo, kad Lietuvos NT rinka šiuo metu yra „šilimo, kaitimo pradžioje“. „Tai tas pats laikas, kai institucijos turi pradėti veikti, reaguoti į rizikas“, – sakė jis.

Šaltinis: NT rinką siūlo vėsinti dvigubai didesniu pradiniu įnašu perkantiems antrą būstą – DELFI Verslas

Scroll to Top