Renkantis būstą, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių rinkodaroje klientai beveik visada mato pagrindinį prekės ženklą – gerai žinomą, garsų vardą, įgyvendinusį ne vieną projektą. Tačiau ne paslaptis, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai pasirašant galutinę pirkimo–pardavimo sutartį dokumentuose atsiranda visai kitos, iki tol nematytos įmonės pavadinimas. Paaiškėja, kad būtent ši įmonė yra tikrasis projekto vystytojas ir pardavėjas, rašoma „Bonava Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

NT ekspertas, švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras, įspėja: pasitaiko atvejų, kai tokios įmonės likviduojamos, o pagrindinė bendrovė gali neprisiimti jokių įsipareigojimų – nei spręsti iškylančių problemų, nei teikti garantinį aptarnavimą. „Tikrai pasitaiko atvejų, kai pirkdamas naują būstą iš gerai žinomos NT vystymo bendrovės, pirkėjas sutartyje randa ne jos, o kitos – greičiausiai dukterinės, konkrečiam projektui įkurtos – įmonės rekvizitus. Nors tokia praktika nėra nelegali, ji sukelia papildomų rizikų. Pavyzdžiui, jei dukterinė įmonė likviduojama, motininė bendrovė gali teigti, kad neturi jokių teisinių įgaliojimų spręsti su tuo projektu susijusių problemų“, – aiškina R.Pleteras. Jo teigimu, praktika, kai projektui įkuriama atskira įmonė, gali palikti pirkėjus be realios apsaugos ir tais atvejais, kai projektas lieka nebaigtas. Temos: 2 Nekilnojamasis turtas būstas Komentarai NT ekspertas, švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras, įspėja: pasitaiko atvejų, kai tokios įmonės likviduojamos, o pagrindinė bendrovė gali neprisiimti jokių įsipareigojimų – nei spręsti iškylančių problemų, nei teikti garantinį aptarnavimą. „Tikrai pasitaiko atvejų, kai pirkdamas naują būstą iš gerai žinomos NT vystymo bendrovės, pirkėjas sutartyje randa ne jos, o kitos – greičiausiai dukterinės, konkrečiam projektui įkurtos – įmonės rekvizitus. Nors tokia praktika nėra nelegali, ji sukelia papildomų rizikų. Pavyzdžiui, jei dukterinė įmonė likviduojama, motininė bendrovė gali teigti, kad neturi jokių teisinių įgaliojimų spręsti su tuo projektu susijusių problemų“, – aiškina R.Pleteras. Jo teigimu, praktika, kai projektui įkuriama atskira įmonė, gali palikti pirkėjus be realios apsaugos ir tais atvejais, kai projektas lieka nebaigtas. „Jei projektas susiduria su finansiniais sunkumais, sustoja statybos darbai ar paaiškėja, kad statyba vykdyta pažeidžiant teisės aktus, pirkėjas gali likti be realaus atsakingo subjekto“, – sako NT ekspertas.

Temos: 2 Nekilnojamasis turtas būstas Komentarai NT ekspertas, švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras, įspėja: pasitaiko atvejų, kai tokios įmonės likviduojamos, o pagrindinė bendrovė gali neprisiimti jokių įsipareigojimų – nei spręsti iškylančių problemų, nei teikti garantinį aptarnavimą. „Tikrai pasitaiko atvejų, kai pirkdamas naują būstą iš gerai žinomos NT vystymo bendrovės, pirkėjas sutartyje randa ne jos, o kitos – greičiausiai dukterinės, konkrečiam projektui įkurtos – įmonės rekvizitus. Nors tokia praktika nėra nelegali, ji sukelia papildomų rizikų. Pavyzdžiui, jei dukterinė įmonė likviduojama, motininė bendrovė gali teigti, kad neturi jokių teisinių įgaliojimų spręsti su tuo projektu susijusių problemų“, – aiškina R.Pleteras. Jo teigimu, praktika, kai projektui įkuriama atskira įmonė, gali palikti pirkėjus be realios apsaugos ir tais atvejais, kai projektas lieka nebaigtas. Taip pat skaitykite Kovą didmiesčių butų rinkoje tęsėsi teigiamos tendencijos VMI primena, ką turi žinoti gyventojai pardavus NT ar automobilį Lietuviškas co-living projektas Londone: atskleidė, kaip atrodys istorinis statinys miesto centre „Jei projektas susiduria su finansiniais sunkumais, sustoja statybos darbai ar paaiškėja, kad statyba vykdyta pažeidžiant teisės aktus, pirkėjas gali likti be realaus atsakingo subjekto“, – sako NT ekspertas. Dėl šios priežasties, pasak R.Pletero, visuomet rekomenduojama rinktis NT vystytoją, kuris pats vykdo tęstinę veiklą – pats projektuoja, samdo rangovus ir parduoda būstą savo vardu. „Išvengti tokių ir panašių problemų nėra sunku – tereikia domėtis ir klausti, kieno vardu bus parduodamas jus dominantis būstas“, – pataria R.Pleteras. Pasak jo, jei viešai pristatoma, kad būstą parduoda gerai žinomas prekės ženklas, pirmiausia reikia tiesiogiai susisiekti su bendrove ir išsiaiškinti, kas yra tikrasis projekto pardavėjas bei koks įmonės pavadinimas bus nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Eksperto teigimu, tik gavus atsakymus, galima priimti tolesnius sprendimus. Toliau, pasak jo, verta pasidomėti įmonės finansine būkle, ankstesniais projektais, jos vadovais, akcininkais ir tuo, kas apie ją rašoma viešojoje erdvėje. „Net jei įmonės reputacija kelia pasitikėjimą, tai dar nereiškia, kad galima aklai pasitikėti. Svarbiausia tai, kas pasirašoma dokumentuose, todėl labai svarbu atidžiai skaityti pirkimo–pardavimo sutartį ir įsitikinti, kokie garantiniai įsipareigojimai joje numatyti ir kas už juos atsako. Jei nekilnojamąjį turtą parduoda ne ta įmonė, kuri buvo pristatoma viešai, pirkėjas galės reikalauti atsakomybės tik tuo atveju, jei sutartyje aiškiai nurodyta, kad pagrindinė – gerai žinoma – bendrovė prisiima atsakomybę už dukterinės įmonės parduodamus objektus“, – pabrėžia R.Pleteras.

Jo teigimu, būsto pirkimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų, todėl svarbu jį priimti ne tik pasikliaujant reklama, bet ir kritiškai įvertinus visus dokumentus bei abiejų šalių – tiek pirkėjo, tiek pardavėjo – atsakomybes sudarant pirkimo-pardavimo sutartį

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/nt-ir-interjeras/perspeja-busto-pirkejus-tikrinkite-su-kuo-pasirasoma-sutartis-971-2436444?utm_medium=copied