With real estate (RE) prices growing above 15 per cent, there are fears of an equally rapid price hike in the housing rental market. While REAL brokers say that the current price growth is seasonal, the economist warns of new trends and potential risks.

According to Tom Sovijus Kvainickas, Head of Investment and Analysis at Inreal Group, this year's price changes are difficult to compare with last year, as statistics have been distorted by quarantine processes such as reduced short-term rentals. Analysis of the data shows that, on average, housing for 1-4 rooms has increased by 80 euros since last year. "Last year the median price was 520 euros, this year – 600," T.S.Kvainickas calculated. The RE expert stressed that segments should be taken into account when comparing prices. According to him, in individual segments the price of housing has risen by about 10%, but there is also a significant increase in prices on rental housing portals. The most expensive rent in the Old Town – the rent of a two-bedroom apartment in 2020 amounted to 650 euros, and this year it cost a whole hundred more. In Antakaln, renting a two-bedroom apartment was expensive on average 80 eur. from 550 eur. last year to 630 this year , in Pilaitė – from 450 to 500 eur., while in the New Town it remained stable and reaches 600 euros for a two-room apartment.

According to Žygimantas Maurico, chief economist at Luminor, changes in house rent prices are strongly driven by rising wages, a gradually professional rental market and rising expectations of tenants. "The rental market in Lithuania is specific because it is not fully formed, therefore statistical price growth may be much higher than the actual one. Many landlords legalise, pay taxes, some homes are adapted directly to rent, and there are higher requirements. We move from the "bobby" market to the professional one. As quality rises, so does the price," the economist said. According to him, the current price growth is a big surprise: "The flows of expats and workers from third countries have been muted, inbound tourism has been significantly lower this year than last year. Price rises, given all these circumstances, are quite rapid." With real estate (RE) prices growing above 15 per cent, there are fears of an equally rapid price hike in the housing rental market.

Housing in Vilnius for the price of an apartment in Austin Ž.Mauricas warned that the major cities of the world are currently competing for workers, and the main competitive advantage becomes the rental price of housing. This trend is particularly pronounced in the United States (USA). A large part of the U.S. population leaves New York, Washington, Seattle, where the cost of housing per square meter reaches 4-9 thousand. 1800 euros and goes to Austin, Phoenix, Dallas or Atlanta, where a square meter costs 1800 euros. "Vilnius is currently more expensive than Austin." We don't have Tesla, but we have prices," said the economist. If Vilnius gets more expensive, according to Ž.Maurico, we will lose our international competitive advantage: "If we want to attract IT companies from Belarus, we have to find rental housing, which is difficult for us so far. If they do not find apartments at a reasonable price, they can go to another country".

Žygimantas Mauricas. Išaugusį klientų iš Baltarusijos skaičių pastebi ir NT brokeriai. Tai, pasak jų, neleidžia susiformuoti pasiūlos pertekliui. „Jei nebūtų baltarusių specialistų, už 550 eur. būstus nuomojantys žmonės turėtų mažinti kainas, kad galėtų lengviau konkuruoti. Tokiu atveju, sumažėtų skirtumas tarp brangesnių ir pigesnių būstų. Kadangi visuose segmentuose yra judėjimas, jie nedaro vienas kitam spaudimo, todėl yra išlaikomi didesni kainų skirtumai“, – aiškino T.S.Kvainickas. Pasak „Oberhaus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, baltarusiai specialistai orientuojasi į 2–3 kambarių būstą ir už jį yra pasirengę mokėti 500–700 eur., tad su studentais dėl būstų nekonkuruoja. Žiemą planuojamas kainų kritimas Būsto nuomos kainos itin priklauso nuo sezono. NT specialistų teigimu, nuomos kainų šuolis kasmet stebimas laikotarpiu tarp Žolinių ir Vėlinių, o žiemą kainos krenta. „Jei žiemą neišnuomoji, tada tenka pačiam mokėti komunalinius mokesčius, todėl kaina mažėja. Jei pamatys, kad lūkesčiai buvo per daug užkelti, gal pasikoreguos kaina. Toks dviženklis augimas gali padaryti meškos paslaugą ilguoju laikotarpiu“, – aiškino Ž.Mauricas. Jis taip pat pastebėjo, kad nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje ima keistis, o tai, pasak ekonomisto, gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Labiausiai nuoma brango senamiestyje. Daugiau namų nei butų „Namų sandorių skaičius šiuo metu Lietuvoje yra didesnis nei butų. Tai duos impulsą namų rinkos atsiradimui, nes šiuo metu namų kainų statistikos neskaičiuojame, tik butų. Tai taip pat lems ir miestų plėtimąsi. Bus precendento neturintis priemiesčių augimas didžiuosiuose miestuose. Savivaldybė siekė daugiau gyventojų prisikviesti į centrą, tačiau judėjimas iš jo bus didesnis. Čia galime prisivirti košės, nes infrastruktūra nėra išvystyta – net nėra įsukimo į Tarandę“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak ekonomisto, Lietuvą ilgainiui gali ištikti JAV ir Australijos likimas. Dėl itin pabrangusių sklypų vystytojai ims statyti itin mažos kvadratūros butus miesto centre, kurie bus skirti trumpalaikei nuomai, o šeimos kelsis į priemiesčius. „Tačiau pas mus priemiesčiai nesutvarkyti. Artimiausiu metu gali būti labai daug iššūkių“, – perspėjo ekonomistas. Neišplėtota užmiestinė infrastruktūra. T.Bauro nuotr. Vokietijos modelio neperimsime Nors NT kainos sparčiai stiebiasi, Vokietijos modelio, kai dauguma žmonių neįsigyja nuosavo būsto, bet jį nuomojasi visą gyvenimą, neperimsime. „Vienas iš liberalios demokratijos pamatų yra privati nuosavybė. Kai žmonės neturi nuosavybės, jiems kyla keistų minčių, kaip, pavyzdžiui, Berlyne rugsėjo 29 d. vyks referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar nusavinti būstus iš nuomotojo, nes neva labai sparčiai kyla nuomos kainos. Aš tokio modelio Lietuvoje nenorėčiau. Berlynas yra nuskuręs, nes kai nėra privačios nuosavybės, žmogus nėra suinteresuotas gerinti aplinką. Tačiau Lietuvoje toks scenarijus mažai tikėtinas, nes Lietuviai teikia prioritetą nuosavam būstui“, – kalbėjo Ž.Mauricas. Ar Finansų ministrės Gintarės Skaistės siūlymas apmokestinti NT padės suvaldyti kylančias kainas, ekonomistas bei brokeriai nesutaria. „Žinių radijui“ Ž.Mauricas teigė, jog NT apmokestinimas yra tvarus būdas į biudžetą gauti papildomų pajamų, tačiau NT ekspertai teigė, kad šiuo metu svarbu žinoti būsimų mokesčių dydį. „Klausimas, kokio dydžio jis bus – simbolinis, didinamas palaipsniui. Tikiuosi, nebus drastiškų mokesčių įvedimo. Galiausiai, klausimas, kur tie pinigai eis – į bendrą valstybės biudžeto katilą, savivaldybėms, gatvių ar infrastruktūros gerinimui“, – svarstė M.Čiulada. Jam antrino ir T.S.Kvainickas: „Kai kalba eina apie 1–2 proc., sudėtinga atsakyti, kokį tai turės faktinį poveikį. Turto vertė yra apmokestinama nuo mokestinės vertės. Mokestinė vertė dažnai nesutampa su realia rinkos verte. Tai labai būdinga naujos statybos būstams. Jei mikrorajone kyla daug naujų daugiabučių, bet yra ir senos statybos pastatų, sena statyba mokestinę vertę mažina – nauji butai skiedžiami senais ir jų mokestinė vertė mažėja. Įvardijo, kokie ir kodėl šiuo metu yra perkamiausi būstai – naujas požiūris į NT Mėgindami sutaupyti įkliūva į sukčių pinkles: sutaręs dėl būsto nuomos internete, liko be pinigų ir be būsto Nauji pastatai, kurie rinkoje kainuoja brangiau, bet mokestiniu atžvilgiu nėra tiek brangesni, jiems mokestis sąlyginai yra nedidelis. Atsiranda riba, kai vieniems mokestis yra nežymus, o kitiems žymus. Tiems, kurie gyvena senesniame būste, mokestis pasijaučia greičiau nei gyvenantiems naujame būste. Visiems bendras nedidelis mokestis būtų lengvai administruojamas ir nesukeltų streso, o kai atsiranda išimtys, skirtingi tarifai, vėlgi – jei yra išimtis, yra ir būdas ją apeiti“.

Source: Warns of a changing rental market – if this continues, there will be trouble (lrytas.lt)